- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą.
Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
Gintautas Paluckas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
Viktoras Fiodorovas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (...) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
Aušrinė Norkienė. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas pavedė parengti kovos su antisemitizmu planą
Premjeras Gintautas Paluckas pavedė parengti planą, kaip kovoti su antisemitizmu ir nesantaikos kurstymu. ...
-
Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros – kas vyko užkulisiuose?
Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Anot „Litgrid“ vadovo, tai pavyko sklandžiai ir net šiek tiek anksčiau nei planuota. Baltijos šalys visos drauge p...
-
Ragina Pranckietį susilaikyti nuo žvėrelių verslui palankių teisės aktų rengimo
Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad kailinių žvėrelių verslo finansinės paramos sulaukęs parlamentaras Viktoras Pranckietis, registravęs šiam verslui palankų teisės aktą, galėjo sumaišyti viešus ir privačius in...
-
„Tamsa ir chaosas“: atsijungimas nuo BRELL žiedo tapo Kremliaus propagandos taikiniu
Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL žiedo buvo palydėtas intensyvia Kremliaus propagandos kampanija. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, pastarosiomis dienomis Rusijos žiniasklaidoje itin suintensyvėjo pranešim...
-
Sveikatos apsaugos ministrė: situacija, švelniai tariant, nėra gera
Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje nėra pasiruošusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms, sako šią sritį gruodžio mėnesį kuruoti pradėjusi ministrė Marija Jakubauskienė. ...
-
Navickienė apskundė etikos sargų sprendimą dėl kelionės į Dubajų
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teismui apskundė praėjusių metų parlamento etikos sargų sprendimą, kad politikė pažeidė galiojančią tvarką, kai 2023-iaisiais apie kelionę į Dubajų neinformavo Seimo valdybos. ...
-
Paluckas: atsijungimas nuo BRELL žiedo stiprina Lietuvos energetinį saugumą
Baltijos valstybėms šeštadienį atsijungus nuo BRELL žiedo, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tikina – šis žingsnis stiprina šalies energetinį saugumą ir užtikrina stabilumą. ...
-
Energetikos sistema – mūsų rankose: Lietuva atsijungė nuo BRELL žiedo
Baltijos valstybės šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos link ir atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos, praneša energetikos ministras Žygimantas Vaiči...
-
Lietuvoje elektros linijos jau atjungtos nuo Rusijos ir Baltarusijos
Šeštadienį rytą Lietuvoje elektros linijos atjungtos nuo bendros sistemos su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. ...
-
Budrys Vašingtone: JAV turi svertų susilpninti Rusiją ir pasodinti prie derybų stalo
Vašingtone viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad JAV turi visus svertus susilpninti Rusiją ir priversti sėstis prie derybų stalo. ...