- Martyna Pikelytė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pastarąją savaitę viešojoje erdvėje kilusių diskusijų apie rusų kultūrą, naujasis ministras Šarūnas Birutis jaučiasi puolamas. Politikas neatmeta, kad dalis socialiniuose tinkluose atsidūrusių komentarų jo atžvilgiu galėjo būti užsakyti Kremliaus režimo.
„Galbūt reiktų susidomėti net tarnyboms, kaip tai yra daroma. Turinys yra labai panašus, išsireiškimai labai panašūs ir startas duodamas labai panašiu metu. Aš maždaug apie tris šimtus komentarų gavau į savo internetinį profilį, taip pat mano šeima gavo, kas tai yra – nežinau“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė Š. Birutis.
Kultūros ministras akcentavo, kad kalbėdamas apie rusų kultūrą jis norėjo atskirti tautą ir Rusijos valstybę. Visgi, socialdemokratas sako, jog jį stebina, kodėl po panašių pasisakymų nebuvo puolamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Kada Vytautas Landsbergis pasako panašiai, aš galėčiau surasti citatas, ar Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, tada niekas nesukelia tokių bangų ir jų rusų agentais nebando vadinti. Tokie dvigubi standartai rodo kai kurios mūsų visuomenės dalies nebrandumą“, – dėstė ministras.
„Savaitę laiko bandoma daryti puolimą pasitarnaujant Kremliui, kas tai yra? Kas tai inicijuoja? Man kartais atrodo, kad tai yra organizuota. Tie necenzūriniai žodžiai, visiškas nesusipratimas ir internetinės erdvės užvertimas nesantaika, kurstymais, manau, atitinka Rusijos naratyvą ir kažkur tai galima pajusti tą ranką. (…) turime kalbėti apie tai atvirai, auklėti ir edukuoti savo visuomenę“, – akcentavo jis.
Aiškindamas savo ankstesnį pasisakymą, kultūros ministras pabrėžė, kad ragindamas nedėti štampo rusų kultūrai jis galvoje turėjo šios tautybės kalbą.
„Rusų kalba yra viena svarbiausių rusų kultūros dalių. Kas nori uždrausti kultūrą, tai aš suprantu, kad (nori – ELTA) uždrausti ir kalbą. Tai yra nesusipratimas, nes daug mūsų piliečių, lojalių Lietuvai, turi pase parašytą tautybę: rusas – mes negalime jų už tai bausti“, – kalbėjo Š. Birutis.
Visgi, ministro vertinimu, dalis visuomenės ir politikų rusų tautybėms žmonėms deda „Kremliaus štampą“. Akcentuodamas, kad Lietuvoje gyvenantys rusai ir Rusija yra skirtingi dalykai, Š. Birutis nuogąstauja, kad šių dalykų sutapatinimas tarnauja Kremliaus naratyvui.
„Viešai pasakyti, kad mes atsiribojame nuo tos tautos kaip tautybės, nuo jų kalbos – čia atliktume meškos paslaugą sau ir labai atitiktume Kremliaus naratyvą, kad rusai yra nekenčiami. Tie, kas tai daro atlieka paslaugą Kremliui. Manau, kad turime baigti tą daryti, išaugti iš to ir būti sąmoningesni“, – akcentavo jis.
„Man keista, kad mes galime tapti panašūs į Talibaną, į Mao chunveibinus, netgi į fašistinę Vokietiją toleruodami tokius pasisakymus ir, pasikartosiu, pasitarnaudami Kremliui. Žmonės yra sąmoningi ir mes tokių klaidų neturėtume daryti“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad praėjusių metų pradžioje kadenciją baigęs ministras Simonas Kairys tvirtino, kad Lietuvos kultūros sferoje būtų naudingas „mentalinis karantinas“ ir atsiribojimas nuo rusiško meno. Tokį atsiskyrimą jis vadino puikiu būdu parodyti solidarumą su Ukraina.
Pernai gruodį Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyriausybę, prašant įsteigti komisiją, kuri vertintų į Lietuvą atvykstančius rusų atlikėjus. Taip pat siūlyta sudaryti rekomendacinį klausimyną, į kurį galėtų atsakyti organizatoriai, nurodydami, ar tas atlikėjas nėra prorusiškas. Visgi Vyriausybė nematė pagrindo sudaryti tokią komisiją.
Į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą jau yra įtraukti tokie Rusijos atlikėjai kaip Filipas Kirkorovas, Khabibas Šaripovas, Nataša Koroliova.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kadenciją baigęs Seimas pasižymėjo priimtų teisės aktų gausa
Pastarosios trys parlamento kadencijos išsiskiria priimtų teisės aktų gausa. Seimo kanceliarijos apibendrinti duomenys rodo, kad valdantieji per praėjusius ketverius metus priėmė 3 163 teisės aktus, kurių daugumą inicijavo Vyriausybė. ...
-
Ministras: Europos gynybos pajėgumų stiprinimas turėtų būti EK prioritetas
Pagrindinis naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti Europos gynybos pajėgumų stiprinimas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Budrys: Lietuva ES siūlo Rusijos hibridinių veiksmų suvaldymo strategiją
Ragindamas patvirtinti Europos Sąjungos (ES) strategiją Rusijos hibridiniams veiksmams atremti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia ES valstybių užsienio reikalų ministrus drauge kreiptis į Europos išo...
-
Partijos ir kandidatai Seimo rinkimams išleido per 8 mln. eurų
Spalį vykusiems Seimo rinkimams partijos ir jų kandidatai išleido 8,2 mln. eurų, beveik 1,6 mln. eurų dar nesumokėta už suteiktas paslaugas ir prekes, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
Apklausa: ūgtelėjo pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu
Naujausių apklausų duomenimis, lapkritį nežymiai augo gyventojų pasitikėjimas šalies parlamentu ir Vyriausybe. Paskutinį rudens mėnesį Ministrų kabinetu teigė pasitikintys 38 proc. gyventojų – tai 7 procentiniais punktais daugiau nei p...
-
Bandoma apriboti išeitinės išmokos mokėjimą į Seimą grįžusiems politikams8
Parlamentarai siekia užkirsti kelią po Seimo rinkimų neperrinktiems, bet netrukus į parlamentą grįžusiems politikams gauti visą išeitinę išmoką. ...
-
Budrys: Lietuva neįsileis Sakartvelo premjero Kobachidzės13
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė nebegalės atvykti į Lietuvą, nes įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą, sekmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Kasčiūnas komendantūras vadina geriausiu visuotinės gynybos instrumentu4
Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad komendantūros yra geriausias visuotinės gynybos principą įgyvendinantis instrumentas. ...
-
Seimas nesutiko įpareigoti savivaldybes steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas5
Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. ...
-
Ambasadorius sveikina Vyriausybės nuostatas dėl paramos Ukrainai: vertiname politikos nuoseklumą
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta palankiai vertina tai, kad naujai išrinkti politiniai šalies institucijų vadovai savo pirmuoju vizitu pasirinko Ukrainą. Pasak ambasadoriaus, tai dar kartą įrodo, kad Lietuva ir Ukraina laikosi ben...