„Aš kol kas į tą klausimą sau pats neatsakiau. Atitinkamai mes šituos dalykus atsakysime jau po Europos Parlamento rinkimų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, klausiamas, ar dalyvaus rinkimuose į parlamentą.

„Tai ne esminis klausimas, kur aš pats būsiu, nes vienas žmogus Lietuvoje nepakeis vaizdo“, – pažymėjo jis.

R. Karbauskio teigimu, jam būti Seimo nariu nėra būtina. LVŽS lyderis pabrėžia – po to, kai, anot jo, buvo išvarytas iš parlamento dabartinės valdančiosios daugumos atstovų, jis išliko matomu politiku.

„Po to, kai mane išvarė iš Seimo, galima pasakyti, ši valdanti dauguma – kai valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri turėjo antrą pagal dydį frakciją, (pasakė – ELTA), kad negausite Seimo pirmininko pavaduotojo ar kokio kito posto, jeigu Karbauskis bus Seime – tai buvo šlykštus išvarymas. To Lietuvos politinėje istorijoje nėra buvę“, – 2020 m. prisiminė R. Karbauskis.

„Galbūt net galiu padėkoti šiai valdančiai daugumai, nes aš, kaip šešėlinis ministras pirmininkas, pakankamai daug veikiu, esu matomas. Nereikia būti Seimo nariu, kad dirbtum Lietuvai“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad R. Karbauskis buvo 2020 m. buvo išrinktas į Seimą daugiamandatėje apygardoje. Visgi, netrukus po rinkimų politikas paskelbė, kad traukiasi iš parlamento. Tokį sprendimą jis argumentavo nesuprantama valdančiosios koalicijos atstovų politika.

„Tenka pripažinti, kad Seime susiklostė situacija, kokios Nepriklausomos Lietuvos Seime niekada dar nėra buvę – Seimo dauguma pasiekė, jog didžiausia opozicinė frakcija neturėtų savo atstovo Seimo vadovybėje. Valdančios daugumos siekis apriboti LVŽS frakcijos veiklą Seime, neskirti LVŽS pasirinkto Seimo pirmininko pavaduotojo, tyčiotis ir atvirai meluoti Seimo salėje yra smūgis ir už mus balsavusiems žmonėms“, – tuomet nurodė R. Karbauskis.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

R. Karbauskis įvertino pokyčių galimybę Vyriausybėje: ši valdančioji dauguma neturi kuo pakeisti ministrų

R. Karbauskis tikina, kad dalies ministrų pakeitimas, apie kurį užsimena prezidentas, nepagerintų situacijos Vyriausybėje. Pasak politiko, pagrindinė problema, kad dabartinė valdančioji dauguma neturi pasiūlyti tinkamų kandidatūrų į ministrus.

Prezidentas prašo, premjerė tiesiog ignoruoja tą prašymą ir sako, kad tai bus sprendžiama bendrame kontekste.

„Niekas nepagerės. Šita valdančioji dauguma neturi kuo pakeisti ministrų“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak politiko, kad premjerė Ingrida Šimonytė neturi tinkamų kandidatūrų į ministrų postus, rodo ir situacija Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM).

„Nes matome situaciją su švietimo, mokslo ir sporto ministru, kad kandidatūra nėra pateikiama jau kelintas mėnuo. Ir kol kas pavardė niekaip neįvardinama. Prezidentas prašo, premjerė tiesiog ignoruoja tą prašymą ir sako, kad tai bus sprendžiama bendrame kontekste“, – akcentavo R. Karbauskis.

„Ji neturi kuo pakeisti ministrų, jie (valdantieji – ELTA) turi labai silpnus ministrus, jie tiesiog neturi kuo jų keisti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad G. Nausėda laikosi pozicijos, jog verta kritiškai peržiūrėti kadenciją baigiančios Vyriausybės sudėtį. Šalies vadovas užsiminė, kad turi konkrečias pavardes ministrų, kuriuos, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus.

Tačiau valdantieji ir premjerė tokias prezidento intencijas vertina kritiškai. Dešiniųjų teigimu, apsispręsti dėl ministrų darbo turi Vyriausybės vadovė. Be to, pažymi jie, abejonių kelia raginimai keisti ministrus kai iki Vyriausybės ir Seimo kadencijos pabaigos liko keli mėnesiai.

Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas naujas Ministrų kabinetas.

R. Karbauskis: nereiktų liūdėti, jeigu sprendimai dėl gynybos finansavimo nebus priimti šioje Seimo kadencijoje

R. Karbauskis mano, kad sprendimai dėl gynybos finansavimo galėtų būti priimti ir kitoje Seimo kadencijoje. Anot jo, tai gali lemti konservatorių nenoras derinti savo siūlymus su kitomis partijomis.

„Yra daug siūlymų (dėl gynybos finansavimo – ELTA), vieniems galima pritarti, kitiems ne. Bet iš principo reikia suprasti, kad šnekame apie kitų finansinių metų laikotarpį ir aš manau, kad nereiktų liūdėti, jeigu nebus šioje kadencijoje priimtas sprendimas, nes kita kadencija turės pakankamai laiko klausimus išspręsti ir finansavimą užtikrinti“, – teigė R. Karbauskis.

„Tiesiog ši valdančioji dauguma nesišneka su niekuo, jie šnekasi tik patys su savimi. Čia net koalicijos atstovai ir Seimo pirmininkė pažymėjo, kad kai kurie pasiūlymai nederinti su koalicijos partneriais. Čia aišku yra konservatorių principas, jie taip dirba“, – tvirtino jis.

Mes nesuprantame, ką daro konservatoriai.

Taip pat LVŽS pirmininkas paminėjo, kad kitoje kadencijoje turės būti peržiūrėti ir valdančiųjų sprendimai dėl kariuomenės.

„Vienintelis dalykas, kurį jie turi, tai partijų susitarimas dėl gynybos. Bet po to priimami sprendimai, pavyzdžiui dėl šauktinių – kad bus šaukiami visi 18 metų sulaukę vaikinai, kur mes laikome visiška nesąmone“, – komentavo jis.

„Mes nesuprantame, ką daro konservatoriai. Nesuprantame, nes Lietuvos kariuomenė nori aukštesnės kvalifikacijos specialistų, to nepadarysi per 6 mėnesius paėmęs 18 metų asmenį. Tai ir siūlomi sprendimai, kurie bus peržiūrėti kitoje kadencijoje“, – tvirtino jis.

Visgi R. Karbauskis tikina, kad šiuo metu galima susitarti dėl gynybos poreikių finansavimo skolinantis ir pakeliant pelno mokestį 1 proc. punktu.

„Manau, kad skolinimasis iš pačių žmonių, mokant jiems geras palūkanas yra geras kelias ir valstybei, ir Lietuvos žmonėms. Bet šnekant apie sprendimus padidinti mokesčius, tai padidinti rinkliava individualiai veiklai nėra teisingas sprendimas. Jeigu dėl pelno mokesčio didinimo, tai jo didinimą nuo 15 iki 16 proc. galima svarstyti“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t. y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.