- Paulius Perminas (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sakartvelo užsienio reikalų ministerijos sprendimas išsikviesti Baltijos šalių ambasadorius rodo šios šalies valdžios institucijų supratimą, jog kažkas daroma ne taip, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Be jokios abejonės, kiekviena valstybė visada reaguoja ir pirma reakcija būna kaip kišimasis į vidaus reikalus. Bet aš manau, kad tai, kita vertus, yra normali praktika išsikviesti“, – BNS trečiadienį kalbėjo jis.
„Kita vertus, jeigu kviečia perspėti, tada vėlgi ta valstybė pagal diplomatę praktiką supranta, kad kažką daro ne taip, kad, sakykime, Europa, Europos Sąjungos valstybės, turinčios didesnę patirtį atkreipė dėmesį“, – pabrėžė politikas.
Lietuvos ir Estijos ambasadoriai bei Latvijos ambasados reikalų patikėtinė į Sakartvelo užsienio reikalų ministeriją iškviesti antradienį. Diplomatams išreikštas susirūpinimas dėl Baltijos valstybių pastarojo meto pareiškimų, susijusių su sankcijų paskelbimu Sakartvelo vyriausybės ir teisėsaugos pareigūnams.
Oficialusis Tbilisis pabrėžė, kad tokie veiksmai neatitinka partnerystės tarp šalių gairių, taip pat pažymėta, jog jam atrodo nepriimtini pareiškimai, kuriais „siekiama paveikti suverenios valstybės institucijų darbą“, ir kad tai laikoma kišimusi į valstybės vidaus reikalus.
„Aš nemanau, kad gali tą partnerystę susilpninti. Yra visada laikini nesklandumai, vis tiek išsispręs Gruzija savo problemas. Aš manau, kad be, sakykime, derybų su dabartine opozicija, iš tikrųjų nei parlamentas, nei Vyriausybė negali ir negalės veikti, turės būti rastas sprendimas“, – teigė R. Motuzas.
Po ginčijamų spalį vykusių rinkimų Sakartvele kilo politinė krizė, o pastarosiomis dienomis į gatves išėjo dešimtys tūkstančių proeuropietiškų protestuotojų, nusiteikusių prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“.
Antradienį šalyje šeštą dieną iš eilės vyko masiniai protestai. Jie kilo po to, kai praėjusią savaitę ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad vyriausybė atidės derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą iki 2028 metų pabaigos.
„Aš manyčiau, kad dabartiniame etape situacija yra komplikuota ir tiek parlamento vadovybė, tiek premjeras turbūt ir patys žino, kad nesuvaldo situacijos, dėl to bet kokie partnerių perspėjimai, pareiškimai ar vertinimai yra labai jautrūs“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Manau, kad jeigu tų protestų nebūtų, jeigu susitartų dėl parlamento rinkimų ir jeigu skaidriai vyktų toliau ir būsimi prezidento rinkimai, žinoma, tokių reakcijų ar pareiškimų, ar sankcijų nebūtu nei iš Lietuvos, nei iš kitų sąjungininkų“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę reaguodama į smurtą prieš protestuotojus Lietuva ir kitos Baltijos šalys uždraudė į šalį įvažiuoti valdantiesiems Sakartvelo politikams. Tarp dėl žmogaus teisių pažeidimų sankcionuotų politikų atsidūrė „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas Bidzina Ivanišvilis, vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris, vidaus reikalų viceministrai, specialiųjų pajėgų vadas Zviadas Charazišvilis bei jo pavaduotojai, Patrulinės policijos departamento direktorius ir Kriminalinės policijos vadas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaurės ir Baltijos šalys: Lukašenka ir toliau neturi jokio demokratinio teisėtumo
Palaikymą demokratinėms Baltarusijos jėgoms išreiškusios Šiaurės ir Baltijos šalys ragina nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekmadienį išplatintame pa...
-
Trumpo sprendimas sukėlė sąmyšį
Pasaulyje šurmulį sukėlė Amerikos prezidento Donaldo Trumpo sprendimas trims mėnesiams stabdyti visą amerikiečių paramą užsienio šalims, tarp jų ir Ukrainai. Tačiau kol kas pateikiama prieštaringa informacija – ar tikrai U...
-
Ministrai: tai – ne atsitiktinis įvykis
Paaiškėjus, kad sekmadienį Baltijos jūroje buvo pažeistas dar vienas povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuva tokius pranešimus vertina labai rimtai. Anot jo, Rusijos „šeš...
-
Skvernelis siūlo priemonę, kaip drausminti posėdžių nelankančius parlamentarus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. ...
-
Įvertino siūlymą informuoti rinkėjus apie partijų teistumą: turi pastabų
Parlamentarų grupei pasiūlius įpareigoti politines partijas rinkimų kampanijos metu informuoti gyventojus apie savo teistumą, Seimo teisininkai mano, kad tiek partijoms, tiek kitiems kandidatams turi būti keliami vienodi reikalavimai dėl tokios informac...
-
Cichanouskaja: rinkimai Baltarusijoje yra farsas
Lietuvoje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sekmadienį Baltarusijoje vykstančius prezidento rinkimus pavadino farsu, kuriuo siekiama išlaikyti valdžioje autoritarinį Aliaksandrą Lukašenką. ...
-
G. Nausėda: to, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, negalime vadinti rinkimais
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka po sekmadienio renginio, kuris nevadintinas rinkimais, nebus legitimus šalies vadovas, sako Gitanas Nausėda. ...
-
Įvertino Baltarusijos prezidento rinkimus: žmonės įbauginti
Baltarusijoje sekmadienį vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas akcentuoja, kad situacija kaimyninėje šalyje ypač sudėtinga. ...
-
Referendumui dėl pilietybės palaikyti surengtą koncertą VRK pripažino papirkimu
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gegužę referendumą dėl daugybinės pilietybės palaikyti surengtą koncertą pripažino pažeidus agitacijos ir papirkimo draudimus. ...
-
Dėl išeitinių išmokų neperrinktiems parlamentarams – galvosūkis
Kitą savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina surengti klausymus dėl Statuto pataisų, leisiančių į parlamentą neperrinktiems Seimo nariams iš karto nemokėti visos išeitinės išmokos, o ją skirti dalimis. ...