Prancūzijos vadovaujamai operacijai „Takuba“ Malyje bus galima skirti iki 30 karių. Anksčiau planuota, kad Lietuva į „Takuba“ siųs karinį transporto orlaivį „Spartan“ su 12 karių – pilotų ir logistikos specialistų.

„NSGK ir URK buvo pirmieji, kurie pasiūlė idėją dėl Lietuvos kontribucijos į „Takubos“ misiją, Prancūzijos vadovaujamą karinę misiją Malyje, kovą su džihadistais. Tai yra pavyzdys, kad parlamente galima ne tik kelti klausimus, vykdyt parlamentinę kontrolę, bet ir keisti politiką, ją formuoti“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys pažymėjo, kad komitetas „priėmė sprendimą besąlygiškai palaikyti Prancūzijos misiją“.

„Kuo daugiau Lietuvos tarptautiniame saugume, tuo daugiau saugumo Lietuvoje, ir aš džiaugiuosi, kad mes dar kartą parodome, kad Lietuva yra patikima strateginė partnerė, ir dar džiaugiuosi, kad mūsų balsavimas sutampa su Prancūzijos Senato pirmininko vizitu Lietuvoje“, – sakė G. Surplys.

Už nutarimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose balsavo 120 Seimo narių, trys susilaikė.

Balsavimą dėl karių dalyvavimo tarptautinėse misijose stebėjo Vilniuje viešinti Prancūzijos Senato pirmininko Gerardo Larcher (Žeraro Laršė) vadovaujama delegacija.

Taip pat Seimas pritarė Lietuvos karių siuntimui į naują tarptautinę misiją Mozambike. Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022-ųjų vidurio, į šią tarptautinę operaciją ketinama siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, konkrečiai – du štabo karininkus.

Seimo nutarime dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose nustatyta, kad artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių. Tai yra panašus karių skaičius, kuris buvo patvirtintas 2020–2021 metams.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradėjo dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022-2023 metais neviršys 50 karių.

Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ dalyvaus iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 bei 20 karių.

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.