- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas trečiadienį nepritarė, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis būtų skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.
Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.
„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.
Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.
„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.
J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.
Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.
„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.
„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.
S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.
„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.
„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.
Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.
„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.
„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.
Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.
„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.
„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.
Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.
E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.
Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT
Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.
Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.
Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.
Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.
Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.
E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.
Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.
Galutinį sprendimą priims Seimas.
LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus5
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius43
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams3
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Kandidatas į kultūros ministrus – socialdemokratas Š. Birutis2
Naujojoje Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kultūros ministru siūlomas socialdemokratas, Seimo narys Šarūnas Birutis. ...