Šie du komitetai trečiadienį uždarame posėdyje svarstė klausimą dėl Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje. Lietuva yra kelių tyrimų dėl karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje iniciatorė, taip pat siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

„Mūsų uždavinys yra dirbti su kitų šalių kolegomis, kad tas palaikymas plėstųsi. Jei tai bus vienos valstybės teismas, kokia bus jo įtaka? Kuo daugiau šalių dalyvaus tame procese, tuo daugiau jis turės galios ir įtakos“, – BNS trečiadienį po posėdžio sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė sako, kad artimiausi politikų darbai yra burti aljansą valstybių, kurios paremtų specialiojo tribunolo steigimą.

Pasak Seimo URK vadovės, specialusis tribunolas reikalingas, kad būtų įvertintas pats invazijos į Ukrainą, agresijos aktas, o atsakytų ne tik vykdytojai, bet ir aukščiausi įsakymus davę vadovai.

„Mes suvokiame, kad artimiausi mūsų darbai – burti aljansą, valstybes, kurios suvokia specialiojo tribunolo svarbą ir jo reikalingumą, kviesti dalyvauti šiame darbe, nes nusikaltimai, kokius Rusijos kariuomenė vykdo dabar Ukrainos žemėje XXI-ame amžiuje yra protu nesuvokiami ir jie turi būti įvertinti“, – BNS sakė L. L. Andrikienė.

Seimo TTK pirmininkas S. Šedbaras teigė, jog užsienio valstybėse tenka susidurti ir su skepsiu dėl galimybės patraukti Rusiją atsakomybėn, kai kur matyti „laukimo nuotaikos“.

„Reikia kalbėtis su kitų šalių, ypač Europos Sąjungos ir JAV pareigūnais, nes yra dar ir skepsio, laukimo nuotaikos dėl to, ypatingai žemesniam lygmeny. Galbūt politikai deklaruoja, o kai reikia žemesniam lygmeny kažkokius sprendimus priimt, kažkokio dar yra skepticizmo“, – kalbėjo S. Šedbaras.

„Mes pirmieji kreipėmės į Tarptautinį teisingumo teismą, ir mes turėtumėm būti lyderiai toliau kalbantis su kitomis šalimis, kad jos palaikytų šitą idėją ir būtų aktyvūs dalyviai“, – teigė komiteto pirmininkas.

Seimo URK vadovė L. L. Andrikienė pastebėjo, kad išryškėjo du požiūriai – vieniems atrodo, kad tirti Rusijos karo nusikaltimam pakanka esamų institucijų, kiti linkę palaikyti specialaus tribunolo iniciatyvą.

„Vieniems atrodo, kad pakanka esamų institucijų, Tarptautinio teisingumo teismo, Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje, ir mes turėtumėm maksimaliai išnaudoti formatus, kurie yra. Mums, Lietuvai, atrodo, kad jų nepakanka“, – pažymėjo L. L. Andrikienė.

„Kad tie, kurie planavo tuos nusikaltimus, kurie davė aukščiausiu lygiu nurodymus, pvz., užpulti Ukrainą, šitų turimų formatų nepakanka ir tam reikalingas specialusis tribunolas. Mūsų žingsniai pirmieji – aiškinti šio tribunolo svarbą, misiją, ir kad jis niekaip nepakeičia Tarptautinio baudžiamojo teismo, kad reikalingas ir tas formatas, ir specialusis tribunolas“, – kalbėjo komiteto vadovė.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.

Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. 

Lietuva taip pat siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.