Koalicijos partneriai programoje įsipareigoja pertvarkyti mokesčių ir pensijų sistemas bei pagerinti jų administravimą, griežtinti biudžeto balanso ir valstybės skolos rodiklius, racionaliai naudoti viešojo sektoriaus išlaidas, taikyti kaštų ir naudos analizę vertinant investicijas, didinti finansinį savivaldybių savarankiškumą, mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą.

Siūloma keisti darbo santykių apmokestinimą

Vyriausybės programos projekte numatoma supaprastinti mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris apjungtų dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo mokesčių, ir pensijų draudimo mokestį (PDM).

GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM - nuo visų pajamų, išskyrus kapitalo ir investicijų pajamas, senatvės ir kitas pensijas. Nurodoma, kad GPM ir PDM bus skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio, neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.

Konkretūs naujų mokesčių tarifai programoje nenurodomi, tačiau „valstiečių“ lyderiai žiniasklaidai yra minėję, kad naujasis GPM tarifas turėtų siekti 29 proc., o PDM tarifas - 9 proc. LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad gaunantiems didesnį kaip 1 tūkst. eurų atlyginimą (iki mokesčių), GPM tarifas gali būti 4 punktais didesnis.

Apie galimybę įvesti progresinius mokesčius užsimenama ir Vyriausybės programos projekte, tačiau šiuo atveju nurodoma, kad tokia galimybė bus svarstoma tik ilgalaikėje perspektyvoje, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

Ketinama nustatyti automatiškai indeksuojamą metinį bazinį asmens neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), taip pat atitinkamais koeficientais koreguojamą vaiko NPD.

GPM lengvatos būtų taikomos tik įmokomis į kaupiamuosius pensijų fondus, studijų paskoloms bei palūkanoms, taip pat pirmojo būsto paskolų palūkanoms, nustatant kasmet indeksuojamą papildomą bendrą NPD.

Vyriausybės programos projekte ketinama riboti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, dauguma kurių, anot programos rengėjų, nėra socialiai teisingos, neša ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą. Konkrečiau apie šias lengvatas nepasisakoma, taip pat nekalbama ir apie PVM lengvatą centriniam šildymui, kurią Seime dabar siūloma pratęsti iki 2017 metų birželio 1 dienos.

Taip pat planuojama mažinti ir supaprastinti juridinių asmenų ir verslo formų teisinę ir mokestinę įvairovę, nes ji didina galimybę išvengti mokesčių ir brangina sistemos administravimą, įvesti specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, kurie jau ilgą laiką taikomi daugelyje ES valstybių.

Ketinama griežčiau reglamentuoti įmonių lėšų naudojimą jų vadovų asmeniniams poreikiams, stiprinti grynųjų pinigų apyvartų stebėjimą ir finansinį skatinimą naudotis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, taip siaurinant galimybes veikti šešėlyje.

Bet kokius mokestinio reguliavimo pakeitimus numatoma priimti prieš metus iki jų įsigaliojimo.

Planuojama keturių pakopų pensijų sistema

Planuojama sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą, kuo greičiau priimti sprendimus, kurie padėtų išspręsti itin aktualias socialinio draudimo problemas. Programos projekte užtikrinama, kad pensijos nebus atimamos ar mažinamos.

Pirmą pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, ją finansuojant GPM ir kitomis mokestinėmis įplaukomis, antrą - „Sodros“ einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama, ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų, be išmokų „lubų“. Antros pakopos pensija būtų finansuojama PDM lėšomis.

Trečiajai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai. Anot programos rengėjų, šiuo metu ši grandis nėra išplėtota, todėl darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami naudotis šia galimybe.

Ketvirtą pakopą sudarytų privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Ši pensija būtų finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas NPD.

Nedelsiant ketinama perkelti iš „Sodros“ balanso susikaupusią skolą į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už šią skolą mokėjimą, nes jos mažina galimybes didinti pensijas. Kol bus pertvarkyta pensijų sistema, „Sodrai“ numatoma skirti asignavimus iš valstybės biudžeto sumokamoms įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus kompensuoti.

Nuo 2017 metų liepos 1 dienos ketinama padidinti vidutinę senatvės pensiją apie 40 eurų, iki kitų metų vidurio - baigti pensijų kompensavimsą, nes visos tam reikalingos lėšos buvo numatytos dar 2014 ir 2015 metų „Sodros“ biudžete.

Siekiant sustiprinti „Sodros“ tarybos kompetenciją, numatoma pakviesti ekonomikos ekspertus, taip pat ir iš Skandinavijos šalių, suteikti tarybai teisę tvirtinti arba atmesti jos biudžeto projektus ir priimti kitus su fondo valdymu susijusius sprendimus. Ateityje ketinama įkurti Pensijų tarybą, kurioje dirbtų pensijų ekonomikos ekspertai ir aktuarai.

Taip pat ketinama Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtinti nuostatą, jog valstybės, kuriose dirba ir mokesčius moka kitos ES valstybės piliečiai, su pastarąja dalintųsi jos piliečių pajamų mokesčiais ir socialinio draudimo įmokoms. Teigiama, kad tai būtų realus žingsnis link Europos socialinės sąjungos kūrimo.