- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kartu su kitų šalių parlamentų ir Europos Parlamento atstovais trečiadienį pasirašė atvirą laišką dėl viso įšaldyto Rusijos valstybės turto, ne tik iš jo gauto pelno, panaudojimo.
Lietuvos, Jungtinių Valstijų, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Airijos, Čekijos, Ukrainos, Estijos, Moldovos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos parlamentarai pažymi tikintys, kad „kitame susitikime Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai priims sprendimą, ar ir kaip konfiskuoti nuo 2022 metų vasario mėnesio Vakarų šalyse įšaldytą iki 300 mlrd. eurų vertės siekiantį Rusijos valstybės turtą“.
„Mes, atitinkamų mūsų parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, kolektyviai raginame G-7 lyderius išnagrinėti visas teisines galimybes remti Ukrainą, pradedant iš įšaldyto Rusijos turto gautu nenumatytu pelnu užtikrintų daugiašalių ar dvišalių paskolų priemonių kūrimu“, – nurodoma laiške.
„Tačiau tai turėtų būti laikoma tik pirmuoju žingsniu, o ne galutiniu sprendimu“, – pabrėžia parlamentarai.
G-7 viršūnių susitikimas šią savaitę vyks Italijoje. Baltieji rūmai yra teigę, jog jo metu bus paskelbta apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo priemones, taip pat apie naujas sankcijas ir eksporto kontrolę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
Tačiau tai turėtų būti laikoma tik pirmuoju žingsniu, o ne galutiniu sprendimu.
„Pagal tarptautinę teisę viso 300 mlrd. eurų vertės turto konfiskavimas yra ekonomiškai pagrįsta ir strategiškai būtina teisinė atsakomoji priemonė“, – nurodoma parlamentarų laiške.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, galutinis tikslas turi būti viso Rusijos turto konfiskavimas ir perdavimas Ukrainai, užtikrinant, kad šis procesas atitiktų tarptautinę teisę.
„Norint išvengti Ukrainos ekonomikos žlugimo, reikia ne mažiau kaip 3 mlrd. eurų per mėnesį išorės finansinės paramos. Atsižvelgiant į tokius skaičius, iš Rusijos įšaldyto turto gauto 3 mlrd. eurų metinio nenumatyto pelno konfiskavimas yra tiesiog nepakankamas atsakas į Rusijos mestą iššūkį Ukrainai ir jos draugams demokratiniame pasaulyje“, – nurodoma laiške.
G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks politiškai neramiu laikotarpiu, o vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – paramos Ukrainai didinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus G-7 diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Laiške pastebima, jog viso turto konfiskavimo padarinių rinkai kaina jau įvertinta, o jo konfiskavimas būtų „pernelyg retas reiškinys, kad turėtų didelį poveikį valiutai“.
„Kai kurių didžiųjų NATO šalių vadovai vis dar nesugeba iki galo apsispręsti dėl Ukrainos narystės NATO, nors šį siekį remia NATO šalių parlamentai, su kurių atstovais parlamentų užsienio reikalų komitetuose šiandien kreipėmės į G-7 lyderius, reikalaudami panaudoti visą šalies agresorės įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir gynybai“, – sako Ž. Pavilionis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą15
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...
-
L. Kasčiūnas Romoje su Italijos kolega aptars saugumo situaciją, Vašingtono susitikimą3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto (Gvidu Krosetu) jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei...
-
Teisėjų taryba prašo vetuoti Seimo netikėtai pavėlintą teismų reformos datą
Teisėjų taryba prašo prezidento grąžinti Seimui svarstyti praėjusią savaitę priimtus teismų reformos pakeitimus. ...
-
Užmojis: priesaiką sulaužiusiems politikams neleisti 10 metų eiti vadovaujamų pareigų14
Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siekia Seimo statute numatyti saugiklius, kad priesaiką sulaužęs, bet apkaltos išvengęs politikas negalėtų dešimtmetį eiti vadovaujamų pareigų Seime, dirbti Vyriausybėje. ...
-
G. Nausėda: visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje54
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį į šimtmečio Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją susirinkusiems žmonės sakė, jog šventė kviečia būti drauge, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo visuomenė pasitiki labiausiai51
Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. ...
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus15
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą koreguoti paramos teikimą globotinius auginančioms šeimoms1
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Astos Kubilienės siūlymą koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuo...
-
Vyriausybė siūlo notarinę formą taikyti renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą
Vyriausybė pritaria Seime svarstomai iniciatyvai liberalizuoti didelės vertės paramos teikimą, tačiau siūlo, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. ...