Tuo metu nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios vykdyto tyrimo metu 21 proc. Lietuvoje gyvenančių apklaustųjų NATO nurodė nepasitikintys. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 6 proc. respondentų.

Apklausa parodė, kad NATO labiau pasitiki visų be išimties demografinių ir socialinių grupių gyventojai. Lyginant su prieš dvejus metus, 2022 metų lapkritį, atliktu tyrimu, Aljansu pasitikinčių ir nepasitikinčių respondentų dalis Lietuvoje nepakito.

Tam tikrų diskusijų, kalbant apie NATO ateitį, sukėlė išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas. Gruodžio pradžioje jis leido suprasti apie svarstymus išstoti iš Aljanso, jei nemaža dalis valstybių ir toliau gynybai skirs mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kadenciją baigęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusių metų sandūroje, kalbėdamas apie Kremliaus keliamas grėsmes, Lietuvą ragino permąstyti saugumo koncepciją. Kaip tuomet pažymėjo jis, nederėtų kliautis vien 5-ojo NATO straipsnio garantijomis.

Šių metų pradžioje JAV sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas, gintis savo jėgomis. Dėl tokių pareiškimų generolas sulaukė dalies politikų bei tuometinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos.

Apklausa vyko šių metų spalio 30–lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, gyvenvietės tipą.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.