- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsieniečių pavardžių rašymas – problema, dėl kurios tautos išrinktieji laužo ietis vieną kadenciją po kitos. Šis klausimas nemenkai prisidėjo prie to, kad Lietuvos santykiai su šia istorine kaimyne Lenkija šiuo metu yra šalčiausi nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Bet ar ta nelemtoji „w“ juos sušildytų?
Užsieniečių pavardžių rašymas – problema, dėl kurios tautos išrinktieji laužo ietis vieną kadenciją po kitos. Šis klausimas nemenkai prisidėjo prie to, kad Lietuvos santykiai su šia istorine kaimyne Lenkija šiuo metu yra šalčiausi nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Bet ar ta nelemtoji „w“ juos sušildytų?
Į Seimo darbotvarkę klausimas dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis buvo įtrauktas jau daugybę kartų, bet tiek pat kartų buvo atidedamas arba išbraukiamas, nes posėdžio dieną kas nors pateikdavo pataisymus, ir jo svarstymas vėl būdavo atidedamas.
Taip atsitiko ir praėjusią savaitę. Seimo sesija jau eina į pabaigą, o šviesos tunelio gale dėl pavardžių rašymo dar nematyti.
„Tas klausimas stringa, nes dalis politikų pataikauja menamoms visuomenės nuomonėms ir, prisidengdami lietuvių kalba, bando pasirodyti patriotais. Kita vertus, neatmestina galimybė, kad kai kurios mūsų kaimynės, suinteresuotos blogais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kursto antipilietines nuotaikas“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kada pagaliau Seimas įveiks problemą dėl pavardžių rašymo su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje: „Valdančioje koalicijoje šis klausimas buvo ne kartą aptartas ir, atrodo, buvo susitarta, bet kaip bus, kai teks balsuoti, neaišku“.
G. Kirkilas su kolege Irena Šiauliene yra pateikę teisės aktų pataisas, kurios suteiktų galimybę asmenims, gyvenantiems Lietuvoje arba Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių bei jų vaikams, rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis.
Po ilgų diskusijų ir aiškinimosi Konstituciniame Teisme (KT) bei su Valstybine lietuvių kalbos komisija atrodė, kad jau rastas kompromisas – leisti rašyti pavardėse „w“, „q“ ir „x“, jei šios raidės yra asmenų pirminiuose dokumentuose. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (STTK) pritarė tokiam sprendimui, tačiau praėjusį ketvirtadienį šis klausimas vėl buvo atidėtas.
„Tas klausimas įstrigo dėl to, kad Seimui su STTK pozicija nebuvo pateiktas ir alternatyvus įstatymo pataisų projektas. Taip buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau yra ir giluminių priežasčių, kurios susijusios su nepakankama teikiamų pataisų argumentacija“, – įsitikinęs Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys.
Jis teigė maną, kad G. Kirkilo ir I. Šiaulienės pataisos prieštarauja Konstitucijai. V. Stundys taip pat abejoja, ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija teisi pritardama, kad būtų leista pavardėse rašyti „w“, „q“ ir „x“, jei šios raidės yra pirminiuose asmenų dokumentuose: „Komisija elgiasi labai įdomiai – ji sutinka su tokiomis pataisomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, ar tai nepakenks lietuvių kalbos raidai ir jos stabilumui. Juk KT 2014 m. pateikė atsakymą, kad tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali atsakyti, ar galima rašyti Lietuvos piliečių pavardes nelietuviškais rašmenimis. O komisija aiškaus atsakymo nedavė“.
V. Stundys taip pat priminė, jog KT yra išaiškinęs, kad Seimo nariai jokio vienašališko sprendimo dėl pavardžių rašymo neturi teisės priimti, kol Valstybinė lietuvių kalbos komisija neduos aiškaus atsakymo.
„Dabar komisija lyg ir pritaria įstatymų pataisoms, kad, jei Lietuvos pilietis turi užsienietišką pavardę, ją galima rašyti autentiškai. Tačiau KT šios normos atitikties Konstitucijai nėra nė karto svarstęs“, – priminė V. Stundys.
1999 m. KT yra išaiškinęs, kad, jei Lietuvos piliečio pase vardas ir pavardė būtų įrašomi kitokiais nei lietuviškais rašmenimis, būtų pažeistas konstitucinis lietuvių kalbos principas.
„Be to, jei ir būtų pritarta pataisoms, kad lenkai ir kitų tautybių asmenys, gimę Lietuvoje po 1999 m. ir turintys gimimo liudijimus, išrašytus lietuviškais rašmenimis, gali rašyti savo vardus bei pavardes su „w“, „q“ ir „x“, remdamiesi pirminiais dokumentais, tai tiems asmenims sukursime nepavydėtiną situaciją – jie susidurs su teisiniu neapibrėžtumu“, – aiškino V. Stundys.
Situaciją Seime, kai kiekvieną savaitę klausimas dėl pavardžių rašymo įtraukiamas, o prieš posėdį arba net posėdžio metu išbraukiamas, konservatorius pavadino „karštos bulvės mėtymu“: „Mano galva, šiai problemai išspręsti reikia referendumo. Juk balsuodami už Konstituciją, mes pritarėme, kad lietuvių kalbos vartojimas yra konstitucinė norma“.
V. Stundys laikosi nuostatos, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, reikėtų leisti vardus ir pavardes rašyti autentiškai papildomuose pasuose įsegtuose puslapiuose.
Tuo metu STTK vadovas Julius Sabatauskas svarsto: „Pavasario sesijoje buvo nurodyta, kad mūsų komitetas turi tris prioritetinius įstatymų projektus – Vidaus tarnybos statutą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Vardų ir pavardžių įstatymą. Kuo ilgiau šokame pasiutpolkę apie pastarąjį įstatymą, tuo ši problema darosi sunkiau išsprendžiama. Man net kartais kyla klausimas, kodėl tarp politikų tiek daug žmonių, kurie nekenčia savo bendrapiliečių?“
Jis teigė manąs, kad vadinamasis latviškas sprendimas, kai pase įklijuojamas lapas su asmens vardu ir pavarde, užrašytais originaliai, yra pasityčiojimas iš tų žmonių: „Toks problemos sprendimas pareikalautų daug išlaidų, kita vertus, antras paso puslapis nieko nereiškia, nes neturi jokios juridinės galios. Juk Latvijos piliečiai priversti su savimi vežiotis papildomus dokumentus, kurie įrodytų, jog tai – tas pats asmuo, nes pase – dvi pavardės“.
Kokia lietuvių situacija Lenkijoje? Ar jie gali savo pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis? LRT.lt kalbėjosi su Seinų Lietuvių bendruomenės vadove Irena Gasparavičiūte. Ji teigė: „Nuo 2005 m. mes turime tokią teise, tačiau praktiškai ja pasinaudoti negalime, nes Lenkijoje kol kas nėra techninių galimybių užrašyti lietuvių pavardes ir vardus lietuviškai. Net kompiuteriuose nėra mūsų raidžių“.
Lenkijos lietuvė prisipažino, jog ją visi tautiečiai pažįsta kaip Gasparavičiūtę, o dokumentuose jos pavardė – Gasparovič užrašyta lenkiškomis raidėmis.
„Daugelis lietuvių taip elgiasi. Mano galva, būtų labai gerai, jei Lietuvos Seimas nutartų, kad pasuose atsirastų papildomas puslapis, kuriame asmenų vardai ir pavardės būtų užrašytos originaliai“, – tvirtino I. Gasparavičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsakė dėl D. Arlausko bendradarbiavimo su SSRS tarnybomis: tikrina tik slaptuosius bendradarbius
Kilus klausimų, kodėl su Taikos koalicija kandidatuojančio Danuko Arlausko anketoje nenurodytas ryšys su SSRS tarnybomis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) sako tikrinantis tik slaptuosius šių struktūrų bendrada...
-
Lietuvos europarlamentarai iš A. Kubiliaus tikisi tvirtos ES gynybos politikos5
Lietuvoje išrinkti europarlamentarai pabrėžia, kad naujai įsteigtą gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelį gavęs Andrius Kubilius turės dėti pagrindus Europos Sąjungos (ES) gynybos politikai, tačiau tiki politiko kompetencija tai įgyvendinan...
-
L. Kasčiūnas atkirto R. Žemaitaičiui: tokie pasisakymai naudingi Rusijos propagandai25
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus apie ginklų trūkumą Lietuvos kariuomenėje vadina nevykusiais bandymais diskredituoti šalies kra&s...
-
A. Kubilius akcentuoja ES investicijas į gynybą: reikia kapitalinio remonto9
Gynybos eurokomisaro portfelį gavęs Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi greičiau ir aktyviau plėtoti gynybos pramonę, tam skirdama reikšmingų finansinių įsipareigojimų. ...
-
Tarp L. Kasčiūno ir D. Gaižausko – aršus ginčas: minėjo „makles“, machinacijas, šovusias torpedas31
Seime antradienį parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas susikirto dėl skaidrumo kariuomenėje. ...
-
Pasigenda aiškios prezidento pozicijos dėl R. Žemaitaičio: klausimų kelia ir užsienio partneriai18
Premjerė Ingrida Šimonytė sako pasigendanti aiškios Prezidentūros pozicijos dėl partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir priduria, kad klausimų dėl jo kelia ir Lietuvos užsienio partneriai. ...
-
I. Šimonytė: gal A. Kubiliui pavyks E. Muską įkalbėti nedaryti tokių dalykų2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Andriui Kubiliui deleguotas saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelis suteikia didžiules perspektyvas. Todėl, akcentuoja Vyriausybės vadovė, nereikėtų kreipti dėmesio į viešojoje er...
-
Pristatyta naujos EK komandos sudėtis: A. Kubilius bus atsakingas už gynybą ir kosmosą30
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį paskirstė portfelius savo naujosios komandos nariams. ...
-
Seimas patvirtino rudens sesijos darbų programą: neišbraukė Civilinės sąjungos projekto4
Parlamentarai antradienį atsisakė iš rudens sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. ...
-
Įvertino prezidento ir G. Landsbergio retoriką: tai – grįžimas prie konfliktinės linijos2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastarųjų dienų prezidento ir užsienio reikalų ministro retorika vienas kito atžvilgiu yra „grįžimas prie konfliktinės linijos“. ...