Sulaukė padėkos

Karalienės Elžbietos II mirtį betarpiškai pajuto ir apie 200 tūkst. išeivių jungianti JK lietuvių bendruomenė.

„Karalienė buvo ir mūsų žmogus. Paprasta, šilta, atidi. Ji žinojo svarbius Lietuvos istorijos momentus“, – „Kauno dienai“ pabrėžė Londone gyvenanti Ieva Metlovienė.

Jai teko dalyvauti prieš keletą metų Bakingamo rūmuose karalienės Elžbietos II surengtame priėmime, kurio metu I.Metlovienės dukrai Jurgai Žilinskienei buvo įteiktas Jos Didenybės apdovanojimas „Queen’s Awards for Enterprise“, skiriamas tarptautinio verslo kategorijoje.

Tiesiog per keletą akimirkų visą Londoną, turbūt ir visą pasaulį, persmelkė žinia – Jos Didenybės nebėra.

„Į apdovanojimo ceremoniją buvo pakviesti ir artimieji. Viskas vyko ne tik iškilmingai, bet ir šiltai. Karalienė man paspaudė ranką, padėkojo, kad užauginau puikią dukrą. Man ir artimiesiems tai buvo įsimintina neeilinė diena. Nepaprastai gaila, kad karalienės nebėra“, – sakė I.Metlovienė.

Visada kartu

JK lietuvių bendruomenės pirmininkės A.Černiauskaitės įsitikinimu, karalienei Elžbietai II jaučiama pagarba buvo tikra ir gili. Tai, anot jos, liudija ir apklausos.

„Įvairiose apklausose karalienę nuolat teigiamai vertino net 80–90 proc. apklaustųjų. Per 70 valdymo metų žmonės ją pamilo.

Aišku, yra ir neutralių, bet ir jie ją suvokia kaip labai mielą močiutę, kuri visada yra su jais, kuri yra tarsi šeimos narys“, – atkreipė dėmesį A.Černiauskaitė.

Vertybės: Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės A.Černiauskaitės įsitikinimu, karalienei Elžbietai II jaučiama pagarba buvo tikra ir gili. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak jos, karalienė Elžbieta II buvo sunkiai apčiuopiama jungtis, geroji energija, kuri JK piliečius skatino jaustis viena šeima, viena bendruomene.

„Todėl ji ir buvo vadinama žmonių karaliene“, – svarstė pašnekovė.

Persmelkianti žinia

A.Černiauskaitė pasakojo, kad ketvirtadienio vakarą Londone apie karalienės netektį jau buvo kalbama visur – degalinėse, parduotuvėse, skveruose. Visose švieslentėse pasirodė karalienės nuotraukų, užuojautos tekstų.

„Tiesiog per keletą akimirkų visą Londoną, turbūt ir visą pasaulį, persmelkė žinia – Jos Didenybės nebėra. Kaip numato protokolas, BBC nutraukė visas programas ir rodė tik karalienei skirtas laidas. Panašiai elgėsi ir kitos televizijos. Penktadienį pamokos ugdymo įstaigose prasidėjo tylos minute“, – pasakojo A.Černiauskaitė.

Paklausta apie pokyčius kasdienybėje, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad bus perspausdinti pinigai – pasikeis per daugybę metų ant banknotų buvęs atvaizdas.

„Bet tai bus nelabai greitai. Dabar bene svarbiausia artėjanti diena – Jos Didenybės laidotuvės“, – sakė JK lietuvių bendruomenės vadovė.

Pageidavimas dėl dovanos

Pasiteiravus, kaip JK lietuvių bendruomenė planuoja įsijungti į Karalienei atminti skirtus renginius, A.Černiauskaitė papasakojo apie karalienės Elžbietos valdymo 70-mečiui, kuris buvo švenčiamas prieš kelis mėnesius, paruoštą dovaną.

„Karūnavimo jubiliejaus proga karalienei buvome paruošę išskirtinę lietuvišką dovaną, bet gavome atsakymą, kad karalienė pageidautų, jog geriau paaukotume jos remiamoms labdaros organizacijoms. Buvo atsiųstas laiškas su organizacijų koordinatėmis. Aišku, mes, JK lietuvių bendruomenė, šį Jos Didenybės pageidavimą būtinai įvykdysime“, – pabrėžė A.Černiauskaitė.

Jokių karietų. Ji net skris paprastu lėktuvu, tik jis bus rezervuotas vien jai ir jos palydai.

Ji svarstė, kad sostą perėmęs Elžbietos II sūnus princas Charlesas sugebės išsaugoti šimtmečiais kurtą monarchijos autoritetą.

„Žinau, kad žmonės tikisi, jog bus išsaugotas tradicijų tvarumas ir tąsa, nes princas iš mamos yra gavęs daug pamokų, betarpiškai patyręs jos įtaką, todėl, manau, monarchijos kasdienybėje mažai kas keisis“, – svarstė JK lietuvių bendruomenės vadovė.

„Atrodė, kad mirė man labai artimas žmogus“

„Jei šiuo metu būčiau Londone, važiuočiau prie Bekingemo rūmų padėti gėlių“, – sako šešerius metus Londone gyvenanti žurnalistė Daiva Budrienė. Žinią apie karalienės mirtį ji išgirdo atostogaudama Lietuvoje. 

„Ši žinia mane labai įdomiai paveikė: atrodė, kad mirė man labai artimas žmogus, net apsiverkiau. Karalienė Elžbieta II buvo asmenybė, verta pagarbos. Ji sugebėjo britams būdingu stiliumi – inteligentiškai ir neįkyriai – 70 metų vadovauti šaliai ir nė karto nesusimauti“, – sako D.Burdienė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Daivos įsitikinimu, po princesės Dianos žūties, kai karalienė iš pradžių laikėsi labai šaltai, buvo ta reakcija, kurios ir buvo galima tikėtis. „Subyrėjusi sūnaus santuoka buvo ne jos, o jos sūnaus santuoka, jo reikalai. Karalienė laikėsi atokiau, nekomentavo. Kitas dalykas yra tai, kad žmogus, ateinantis į karališkąją šeimą, turėtų žinoti, kas jo laukia – ten griežtai paisoma taisyklių ir tradicijų. Ne veltui britai sako: „jei nori, kad pievelė atrodytų gerai, ją reikia prižiūrėti šimtus metų“, – D.Budrienės žodžiais, taip britai pabrėžia tęstinumo, tradicijų svarbą. – Kas nesilaiko tradicijų, turi pasitraukti. Taip buvo ir Elžbietos II dėdei Eduardui VIII, kai jis tam, kad galėtų vesti išsiskyrusią amerikiečių aktorę, atsisakė sosto. Kai kas pasikeitė, bet net ir šiais laikais, nenorėdami paklusti tradicijoms, princas Haris su žmona Meghan Markle pasirinko pasitraukti iš karališkosios šeimos.“

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kaip pastebi Daiva, laikytis taisyklių britams yra įaugę į kraują. „Ten, kur lietuviai galvoja, kaip taisykles apeiti, britai net nesvarstydami jų laikosi. Ir ne tik dėl to, kad ten dėl jų nesilaikymo greitai būsi nubaustas – toje šalyje net ir netikėčiausiose vietose įrengtos kameros. Svarbiausia – dėl to, kad laikytis taisyklių britams yra įaugę į kraują“, – palygina Daiva.

Nieko nėra nuvylusi

Savo mintimis ir pastebimais apie Elžbietą II su „Kauno diena“ pasidaliję Laivės alėjoje sutikti kauniečiai pabrėžė, kad karalienės netektis, nori ar nenori, kažkiek paliečia kiekvieno emocijas.

Irena Raznauskienė:

– Labai gaila. Apie tai jau ilgai kalbėjausi su Londone gyvenančia dukrą. Abi susigraudinome, nubraukiau ašarą. Dukra ir už mane padėjo gėlių prie Bakingamo rūmų. Pati esu buvusi prie tų rūmų. Nors karalienės nemačiau, tačiau viešnagė Londone man leidžia labiau pajusti tas nuotaikas, kuriomis dabar gyvena Anglijos sostinė. Ir mes su dukra gedime. Man karalienė įsimintina ir labai gerbtina atrodo dėl to, kad jos gyvenime nebuvo jokių skandalingų istorijų, kvailysčių. Ji visada buvo ori, atrodė labai geranoriška, miela, ji, manau, nieko nėra nuvylusi. Ir šiandien su dukra susiskambinsime – net neabejoju, kad daugiausia kalbėsime apie karalienę ir jai pagerbti vykstančius renginius.

Roma Lapinskienė:

– Man ji buvo karalienių karalienė. Tikras autoritetas. Gerai žinau, kad ji lankėsi Lietuvoje, kad kažkiek žino mūsų istorijos. Mano emocijos dėl netikėtos žinios – skaudžios. Manau, įsivaizduoju, ką dėl to jaučiai Anglijos piliečiai. Tiesa, mano vyras sako – tik popieriuje ji buvo karalienė. Tada aš atšaunu: nekalbėk niekų.

Valerija:

– Nieko nepadarysi, kad mirė. Ir karaliai miršta. Toks gyvenimas. Elžbietą II prisiminsiu labai teigiamai. Neįsivaizduoju, kaip apie tokį žmogų galima pasakyti kažką neigiamo. Negaliu sakyti, kad dėl karalienės mirties nuliūdau. Juk to ir buvo galima tikėtis dėl labai garbingo karalienės amžiaus.

Bernaras Ivanovas:

– Tai labai simboliniai dalykai, apie kuriuos dabar kalbama. Britai labai puoselėja savo tradicijas ir mums daug ko iš jų yra pasimokyti. Praktine prasme, jokių ypatingų pokyčių tikrai nebus, viskas bus kaip ir buvę. Emocinių išgyvenimų, galiu pasakyti, man per daug nesukėlė. Artimųjų Anglijoje turiu daug, jiems ta netektis nieko nereiškia. Jie žiūri su ironija, kaip anglai puodelius perka su karalienės atvaizdu. Čia yra daug popso.

Janina Sutkaitienė (dešinėje):

– Labai gaila, tai buvo žmogus, kuriam jautėme tikrą pagarbą. Visada – daili, solidi, maloni, gerai nuteikianti. Tokia ir turėtų būti savo tautą mylinti karalienė.

Eugenijus Varkulevičius-Varkalis:

– Esu sujaudintas, nors Londone buvau tik du kartus – Jono Meko parodoje. Man įstrigo detalės: sakė, štai čia karalienė vaikščiojo su šuniukais. Karalienė – archaika, antikvaras, bet visomis geriausiomis šių žodžių prasmėmis. Ji atlaikė daug likimo smūgių, šeimos gyvenimas buvo labai komplikuotas, bet ji sugebėjo išlaikyti kažkokį skaidrinantį tvirtumą. Manau, jos jėga buvo tos salos konservatizmas. Britanija toli, bet mokykloje aš pasirinkau mokytis anglų kalbos. Aišku, žinia apie mirtį yra liūdna, tačiau iš dalies guodžia tai, kad karalienė buvo labai solidaus amžiaus, nugyvenusi turiningą gyvenimą. Manau, ji sugebėjo telkti tautą, buvo labai svarbi tautos tapatumo suvokimui. Nors karalienė išoriškai atrodė nestipri, tačiau, manau, ji tam tikra prasme laikė imperijos pamatus ar bent svarbią jos koloną. Dabar, kai tos kolonos neliks, – nežinau, kas bus.

Antanas:

– Man Elžbieta II išskirtinis moralinis autoritetas, kurio neteršė jokie šešėliai. Šiais laikais toks moralinis švarumas yra unikalus, todėl Elžbieta II buvo nepakartojama. Neabejoju, kad kito tokio monarcho Europoje nebebus ir tiesiog negali šiais laikais būti.

Prisiminsime švytinčią ir mylinčią žmones

Laukdami Jungtinės Karalystės (JK) karalienės Elžbietos II apsilankant Lietuvoje 2016-aisiais, ieškojome jos lietuviškų šaknų, mojavome jai vaikštant Vilniaus gatvėmis, šiemet birželį sostinėje minėjome jos karūnavimo 70-metį, o šiandien tariame sudie.

Prisimins švytinčią

Ketvirtadienio vakarą per pasaulį pasklidus žiniai apie JK karalienės Elžbietos II mirtį, Lietuvos vadovai pareiškė užuojautas.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, kartu su britais gedi visas pasaulis. „Esu labai sukrėstas žinios apie Jos Didenybės karalienės Elžbietos II mirtį. Reiškiu nuoširdžią savo ir visų Lietuvos žmonių užuojautą Jums ir visiems JK žmonėms dėl šios didelės netekties“, – rašoma G.Nausėdos užuojautoje.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Elžbieta II buvo puiki, savo šaliai atsidavusi lyderė, palikusi žymų pėdsaką pasaulio istorijoje. „Jos Didenybės karalienės Elžbietos II įspūdingi 70 vadovavimo metų ir didžiulis atsidavimas, meilė savo tautai niekada nebus pamiršti“, – sakė G.Nausėda.

Prezidento teigimu, karalienė Elžbieta II bus prisimenama tokia, kokią Lietuvos žmonės ją matė 2006 m. vizito Lietuvoje metu, – švytinti, mylinti žmones ir bendraujanti su jais.

Vizitas: 2006-ųjų spalį Lietuvoje viešėjusi Elžbieta II susitiko ir su valstybės vadovais, ir su visuomene. (Andriaus Ufarto / BNS nuotr.)

Premjerė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje sakė, kad monarchė „tvirtai ir oriai išlaikė lyderystę daugiau nei 70 metų ir tapo tikru kilnumo ir atsidavimo savo šaliai simboliu toli už savo Karalystės ribų“. „Karalienė parodė, kad ne pareigos suteikia asmeniui didybę, bet asmenybės didybė gali suteikti ypatingą jėgą ir autoritetą net, regis, ir labiau simboliniams titulams ir pareigoms“, – rašė I.Šimonytė.

„Jos drąsa, atsakomybės jausmas, gebėjimas telkti ir atstovauti savo žmonėms sužadina pagarbą. Jos Didenybės darbai ir palikimas neabejotinai bus ryškiomis raidėmis įrašyti į pasaulio istoriją“, – pridūrė ji.

Ministrės pirmininkės teigimu, karalienė iškeliauja kartu su visa epocha, kurioje netrūko sunkių išbandymų ir iššūkių, bet buvo sutariama dėl pagrindinių universalių taisyklių.

Lietuviškų šaknų paieškos

2006-ųjų rudenį, kai Lietuva laukė atvykstant JK karalienės Elžbietos II ir jos sutuoktinio Edinburgo hercogo princo Philipo, pasigirdo svarstymų apie Elizabeth Alexandros Mary kilmę ir sąsajas su Lietuva. Ieškota, ar tikrai Jos Didenybė turėjo lietuviškų šaknų.

Atidžiai: Vilniuje karalienė pabendravo su studentais ir visuomene. (Sauliaus Žiūros / BNS nuotr.)

Kaip tuomet rašė portalas delfi.lt, istorikas Alfredas Bumblauskas vienoje TV laidoje tvirtino, kad „Elžbieta II yra kunigaikščio Gedimino 20-os kartos palikuonė, arba Kazimiero Jogailaičio, kurio duktė Sofija nutekėjo į Hohencolernų dinastiją, septynioliktos kartos palikuonė“.

Mintį, kad tarp Elžbietos II ir Lietuvos kunigaikščių gali būti sąsajų, prof. A.Bumblauskui išsakė laidoje dalyvavęs britų istorikas, Lietuvos istorijos instituto bendradarbis Stefanas Rovelas, 2003 m. savo dokumentų rinkinyje „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ analizavęs šešis XIV a. pradžioje Gedimino rašytus laiškus Hanzos miestams. Jo tvirtinimu, karalienės lietuviškų šaknų reikia ieškoti per vokiečių kunigaikščių Hohencolernų dinastiją, kuri nuo 1415 m. valdė Brandenburgą.

A.Bumblauskas tuomet tikino, kad per moterų kilmės liniją galime atsekti ryšį tarp Gediminaičių ir Stiuartų-Hanoverių dinastijų. Hanoverių dinastija – dabartinė Vindzorų dinastija, kuri per moterišką liniją kildinama iš susijungusių škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos. Čia dar įsiterpia Viurtenbergo, Askanų ir Betinų dinastijos, kol Hohencolernų atstovė Vilhelmina Karolina pradeda vadinamąją Stiuartų-Hanoverių dinastiją. Ji kaip Hohencolernė, ištekėdama už Jurgio II, susigiminiavo su Stiuartais. Jų palikuonys jau vadinami Stiuartais-Hanoveriais. Šį laikotarpį nuo Gedimino valdymo laikų skiria 20, o nuo Kazimiero Jogailaičio – septyniolika kartų.

Nors, kaip liaudis sako, tai devintas vanduo nuo kisieliaus, A.Bumblausko įsitikinimu, karalienė turėjo „bent procentėlį lietuviško kraujo“, ypač žinant, kad anuomet tuokdavosi tik mėlynojo kraujo žmonės, o Jogailaičiai savo dukras, kaip politikos įrankius, stengėsi išleisti kuo toliau į Vakarus ir už kuo geresnių vyrų.

Svarstymus apie karalienės sąsajas su Lietuva vizito į Vilnių išvakarėse istorikas A.Bumblauskas vadino Lietuvos pagarbos ženklu karalienei Elžbietai II.

Užgaidomis nešokdino

2006 m. spalio 16-ąją Vilnius jau buvo pasiruošęs priimti garbingus svečius – karalienę Elžbietą II ir Edinburgo hercogą princą Philipą. Iš anksto buvo žinoma, kad į Lietuvą atvyksianti JK monarchė vizito organizatorių įgeidžiais nekamuos. Vienintelis Jos Didenybės pageidavimas lietuviams – ją prižiūrėti turėsiantis gydytojas ir jokių patiekalų iš jūrų gėrybių. Apie 2 mln. litų (apie 580 tūkst. eurų) Lietuvai tuomet atsiėjęs karalienės vizitas mažai kuo skyrėsi nuo kitų aukštų pareigūnų viešnagių.

Karalienės atstovė spaudai ir asmeninė sekretorė Penny Russell-Smith, kuri kartu su kitais 30 karalienės aplinkos žmonių lydėjo ją kelionėje į Lietuvą, Latviją ir Estiją, „Kauno dienai“ tada sakė, kad Elžbieta II paprastai su minia nebendrauja. „Ji gali priimti atvirukus ar gėles, tarti „ačiū“, tačiau atsakymų į klausimus iš jos nesulauksite. Į bet kokį klausimą karalienė atsako šypsena. Liesti Jos Didenybės taip pat negalima. Jeigu ji panorės, paspaus ranką, bet tai retas atvejis“, – artėjant vizitui paaiškino P.Russell-Smith.

Vilniaus, kaip ir kitų sostinių, gatvėmis Jos Didenybė keliavo arba pėsčiomis, arba automobiliu. „Jokių karietų. Ji net skris paprastu lėktuvu, tik jis bus rezervuotas vien jai ir jos palydai“, – prieš kelionę detales atskleidė P.Russell-Smith.

Karalienės vizitą Baltijos šalyse, kaip ir kitus oficialius Jos Didenybės vizitus, inicijavo Didžiosios Britanijos vyriausybė. „Tai labai aukštas šalies įvertinimas“, – teigė karalienės atstovė spaudai. Savo nuožiūra Elžbieta II galėdavo vykti tik į Kanadą ir Australiją, kurios iki šiol laikomos JK dalimi. P.Russell-Smith teigė, kad specialus komitetas vizitą į Baltijos šalis patvirtino 2014-aisiais. Paprastai karalienė oficialių vizitų vykdavo du kartus per metus. Tiek pat kartų ji priimdavo aukščiausius kitų šalių pareigūnus savo rezidencijoje Londone.

Kalboje – himno žodžiai

Jos Didenybė karalienė Elžbieta II, 2016-ųjų spalį apsilankiusi Seime, iš parlamento tribūnos pasidžiaugė gerais Didžiosios Britanijos ir Lietuvos santykiais.

„Lietuva pasižymi nauja ir energijos kupina dvasia, gimusia iš jūsų kovos, pasiekimų ir randančia atgarsį britų širdyse. Tikiu, kad Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams. Tikiuosi, kad ateityje tiek viena, tiek kita kryptimi vyks vis daugiau jaunų žmonių, kurie dirbdami, mokydamiesi ar lankydamiesi šalyje turistiniais tikslais vieni apie kitus sužinos daug naujo“, – sakė Elžbieta II ir pabrėžė, kad laukiami Lietuvos atletai ir žiūrovai, atvyksiantys į 2012 m. olimpines žaidynes Londone.

„Norime, kad mūsų santykiai klestėtų visose srityse. Sveikiname jūsų dinamiškumą, kūrybiškumą ir atsidavimą laisvės ir demokratijos idealams, galintiems tiek daug duoti jūsų partneriams ir pasauliui. Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – žodžiais iš Lietuvos himno savo kalbą Seime baigė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.

Po vizito apžvalgininkai komentavo, kad Jos Didenybė neatvežė lagamino aukso ir maišo deimantų, tačiau atvežė pasaulinę reklamą Lietuvai.

Sukaktį paminėjo Vilniuje

Karalienės Elžbietos II tikrasis gimtadienis – balandžio 21 d., bet monarchės gimimo diena JK tradiciškai būdavo švenčiama vasarą, kai renginius galima organizuoti po atviru dangumi.

Šiemet birželio 8-ąją Lietuvos sostinėje Vilniuje švęsti Jos Didenybės karalienės Elžbietos II gimtadienį ir 70-ąjį karūnavimo jubiliejų pakvietė JK ambasada. Ta proga į Valdovų rūmų Didįjį kiemą rinkosi kviestiniai svečiai – šventiškai pasipuošę džentelmenai ir damos. Kadangi britų aukštuomenės renginiuose damos dėvi skrybėlaites, jomis pasidabinusių moterų buvo ir šioje šventėje.

Į Valdovų rūmų Didįjį kiemą susirinkusius svečius pasveikino ambasadorius Brianas Olley. Taip pat buvo paminėtas Lietuvos ir JK diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetis.

Ką Lietuvoje aplankė Elžbieta II

Oficialiai JK karalienės Elžbietos II valstybinis vizitas Lietuvoje prasidėjo 2006 m. spalio 17 d. ryte – prezidentūros kieme surengta sutikimo ceremonija, po kurios Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir JK karalienė apsikeitė dovanomis. Prezidento rūmuose vyko dvišalis V.Adamkaus ir Elžbietos II susitikimas.

Iš Prezidento rūmų karališkoji pora, lydima V.Adamkaus ir jo žmonos Almos Adamkienės, vyko į Antakalnio kapines, kur pagerbė už Lietuvos laisvę kritusius didvyrius, bendravo su jų artimaisiais ir įvairiose taikos palaikymo misijose dalyvavusiais Lietuvos kariais.

Viešnagės Seime metu Elžbieta II apžiūrėjo nuotraukų parodą ir pasakė kalbą, o Rotušės aikštėje karališkoji pora sveikinosi su vilniečiais ir miesto svečiais, kurių minios suplūdo į aikštę, kad bent akies krašteliu pamatytų britų monarchus.

Garbinga viešnia taip pat dalyvavo JK ambasadoriaus vardu surengtame priėmime, lydima V.Adamkaus, apsilankė Vilniaus universitete, susipažino su Lietuvos mokslo pasiekimais, atidarė Lietuvos studentų ir jaunųjų mokslininkų forumą „Mokslo kavinė“.

Tuo metu Edinburgo hercogas, karalienės vyras Philipas, lydimas A.Adamkienės, vyko į Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose, kur pasodino buką, dalyvavo renginyje Tarptautinei jaunimo apdovanojimų programai Lietuvoje skatinti, o vėliau – Lietuvos ir Didžiosios Britanijos verslo forume.

Vakare karališkoji pora dalyvavo prezidento V.Adamkaus ir A.Adamkienės vardu surengtoje iškilmingoje vakarienėje.

Kitą dieną Elžbieta II išskrido į Rygą, kur tęsė valstybinį vizitą Baltijos šalyse.