Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas prieš septynerius metus. Pasak jo, šiuo sprendimu dar stipriau saugome šalies gamtą, o kartu artėjame prie Vyriausybės užsibrėžto tikslo saugomas teritorijas išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.

Šiais metais sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę bendra suma iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų sudarys 5 mln. eurų.

Bus rengiami  Rėkyvos valstybinio botaninio-zoologinio, Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio, Šalčios valstybinio hidrografinio, Širvintos valstybinio kraštovaizdžio, Lygiaraisčio valstybinio telmologinio ir Visinčios valstybinio hidrografinio draustinių ribų planų pakeitimai.

Balinis vėžlys / VSTT nuotr.

Numatoma išplėsti šiuos draustinius apimant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas – Rėkyvos pelkę, Grūžių mišką, Šalčios ir Visinčios upių slėnius, Širvintos upę ir jos slėnius,  Astruvkos mišką, Visinčios upės slėnį ties Gudeliais.

Dabar Lietuvoje  yra 402 valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jų sąrašą papildys Avižienių ir Bestraigiškių herpetologiniai, Ažukriaunio, Kalvelių ir Strėvininkų botaniniai-zoologiniai, Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių ir Vilūniškių telmologiniai, Norkiškės ir Šilo botaniniai draustiniai. Be to, pernai dar prasidėjo Juodymų valstybinio telmologinio draustinio steigimo procedūra.

Daugiausia mūsų šalyje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.

Vien pernai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“  teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. hektarų (iki 784,5 tūkst. ha). Neseniai net penkis kartus buvo išplėsta Punios gamtinio rezervato teritorija.

Šiuo metu saugomos teritorijos iš viso užima 1151 tūkst. ha, tai yra apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos.