- Šarūnas Černiauskas, www.DELFI.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkio ministerija ir Vyriausybė deklaruoja siekį „paprastinti“ viešuosius pirkimus. Tačiau baiminamasi, kad toks „paprastinimas“, kurį inicijuoja ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, gali privesti prie nekontroliuojamo pinigų taškymo. O prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi griežtos pozicijos: esą taip užsimota sugrąžinti korupcines viešųjų pirkimų praktikas.
Viešųjų pirkimų įstatymą premjeras Algirdas Butkevičius tikisi pakeisti per artimiausius porą mėnesių – šio darbo Vyriausybė imasi kone sparčiau, nei žadėtosios mokesčių sistemos peržiūros. Tačiau permainos tokios, kad už galvos griebiasi ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Prezidentūra.
Papiktino prezidentę
Ūkio ministerijos Seimui teikiamame įstatymo projekte apstu pakeitimų, tiesiogiai liečiančių D. Grybauskaitę – siekiama panaikinti ne vieną punktą, įstatyme atsiradusį prezidentės iniciatyva. Prezidentūra neslepia labai skeptiškai vertinanti tokius planus.
„Prezidentės iniciatyva priimtos viešuosius pirkimus skaidrinančios įstatymo pataisos jau duoda rezultatų. Prievolė skelbti vidaus sandoriais ir neskelbiamomis derybomis vykdomus viešuosius pirkimus ir gauti jiems VPT leidimą, palyginti su 2006 m. statistika, jau šešis kartus sumažino neskelbiamiems pirkimams išleidžiamas lėšas. Tuo tarpu Ūkio ministerijos pateiktos pataisos grąžina senąją tvarką“, - teigiama pateiktame Prezidentūros komentare.
Pati prezidentė B. Vėsaitės užmojus vertina lakoniškai, bet griežtai. „Prisidengus viešųjų pirkimų supaprastinimu grąžinama vešėjusi korupcinė praktika“, - teigė D. Grybauskaitė.
Milijonas litų – mažai
Vienas didžiausių pakeitimų, kuriuos Vyriausybei pateikė ir pritarimą jau gavo ūkio ministrė B. Vėsaitė, susijęs su mažos vertės pirkimais. Tokius pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigos gali vykdyti supaprastintai, apeinant daugelį kontrolės procedūrų. O Ūkio ministerija užsimojo įstatyme nustatytas mažos vertės pirkimų ribas padvigubinti.
Ministrės ir visos Vyriausybės nuomone, prekėms ir paslaugoms mažos vertės ribos turi būti pakeltos nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. Lt, o darbams – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. Lt.
Ir su dabartinėmis ribomis, mažos vertės pirkimai Lietuvoje dominuoja. VPT duomenimis, pernai tokie pirkimai sudarė 98,4 proc. visų Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų. Tarp to priežasčių – ir savotiškas manipuliavimas, kai valstybės ar savivaldos institucijos dirbtinai išskaido didelius pirkimus į smulkesnius, kad galėtų įsisprausti į mažos vertės pirkimų ribas.
Pernai mažos vertės pirkimų metu sudaryta sutarčių už daugiau nei 2 mlrd. Lt: 693,5 mln. Lt darbams, 684,4 mln. – prekėms, 631,4 mln. Lt – paslaugoms. Kiek šie skaičiai išsipūstų padvigubinus mažos vertės pirkimų ribas, galima tik įsivaizduoti.
VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas teigė, jog šis pakeitimas kuria derlingą dirvą korupcijai.
„Mažos vertės pirkimų ribų padidėjimas atidaro kelią neskaidriems pirkimams. Mažos vertės pirkimai ir šiai dienai yra mažai kontroliuojami. Jiems palengvintos sąlygos. Be to, nustatyta, kad didelės vertės pirkimai skaidomi į mažos vertės. Jeigu pakelsime kartelę, skaidrumo tai tikrai nesuteiks. Ir sukurs dar didesnę landą neskaidriems pirkimams“, - kalbėjo Ž. Plytnikas.
Įžvelgia galimybes pakartoti Valdovų rūmų istoriją
Kita B. Vėsaitės vizija – VPT nustūmimas toliau nuo viešųjų pirkimų kontrolės. Vyriausybė jau palaimino ministrės siūlymą braukti iš įstatymo reikalavimą gauti VPT sutikimą, kuomet norima keisti jau pasirašytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Kai sąlygos keičiamos, paprastai tai reiškia papildomas išlaidas iš valstybės kišenės.
O statistika įspūdinga. VPT duomenimis, 2011 m. įvairios įstaigos ir institucijos į VPT su prašymais perrašyti sutartis kreipėsi 767 kartus, pernai – net 949. Žinoma, VPT sutiko toli gražu ne su visais prašymais.
Ž. Plytniko teigimu, toks įstatymo pakeitimas sudarytų sąlygas, pavyzdžiui, pakartoti Valdovų rūmų istoriją.
„Griežtai pasisakome: ne. Kadangi matome, kai bandoma po konkurso pakeisti sąlygas: keisti terminus, padidinti kainas, keisti medžiagas. O kai ateis, tarkim, Valstybės kontrolė ir bus nustatytas faktas, kad yra padaryti esminiai pažeidimai, kaip Valdovų rūmų atveju, nerasime kaltųjų“, - aiškino VPT direktorius.
Pasak jo, įteisinus tokią praktiką, gali atsirasti ne vienas atvejis, kai valstybė už prekes, paslaugas ar darbus sumoka kur kas daugiau, nei nustatyta pirminėse sutartyse.
„Darys, ką nori. Valstybės lėšos bus neskaidriai naudojamos. Gali būti toks atvejis, kai perkančiosios organizacijos susitars dėl kainos su vienu tiekėju, kiti dalyviai to nežinos, o per sutarties pakeitimus sumos išaugs. (...) Visiškai nebus valstybės lėšų panaudojimo kontrolės“, - niūrią perspektyvą piešė Ž. Plytnikas.
Reanimuoja didžiausią viešųjų pirkimų ydą
VPT ne sykį akcentavo, kad bene didžiausią pavojų kelia neskalbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai, leidžiantys perkančiosioms organizacijoms realiai apeiti daugumą įstatymo reikalavimų ir prekes, paslaugas ar darbus pirkti ne pagal geriausią pasiūlymą, o pagal subjektyvų pasirinkimą.
VPT duomenimis, dar 2011 m., kai neskelbiamos derybos galėjo būti vykdomos be papildomų saugiklių, tokiu būdu įvykdyta daugiau kaip 600 viešųjų pirkimų, sutarčių vertė – 543,5 mln. Lt. Pernai įsigaliojo įstatymo pakeitimai, įpareigojantys perkančiąsias organizacijas neskelbiamoms deryboms gauti VPT sutikimą. Rezultatas – prašymų gauta tik 213, o 60 iš jų VPT atmetė. Taip neskelbiamomis derybomis išleista pinigų suma sumažėjo daugiau nei dvigubai.
„Mes matome, kiek sumažėjo neskelbiamų derybų. (...) Verslas visą laiką norėjo, kad pirkimai būtų palengvinti. Bet nenorėjo, kad jie būtų padaryti korupciniais. Šiuo projektu Ūkio ministerija daro tokią korupciją, kad grįžtama vėl į neskaidrių pirkimų egzistavimą“, - sakė Ž. Plytnikas.
Kontrolę leidžia, kai pinigai jau išdalinti
B. Vėsaitės siūlymu, numatoma keisti patį viešųjų pirkimų kontrolės principą. Dabar pirkimo procedūrų pradžioje ar bet kurioje kitoje stadijoje įsikišti galinti VPT realiai galėtų kontrolės funkcijų imtis post factum, kai pinigai jau pajudėję.
„Nori iš VPT padaryti „kišeninę“. Kuri nieko negali nei pasakyti, nei padaryti. Netgi fakto nekontroliuoti“, - piktinosi Ž. Plytnikas.
Netrūksta ir kitų įstatymo pakeitimų. Pavyzdžiui, atveriamos platesnės galimybės vidaus sandoriams, t.y. tokiems pirkimams, kai viena valstybės įstaiga ar institucija prekes ar paslaugas perka iš kitos, apsieidama be konkursų ir konkurencijos. Dėl šių ir kitų pakeitimų jau dabar nerimauja ne tik VPT, bet ir STT bei Konkurencijos taryba.
Viceministras: viskas tik į gera
Ūkio viceministras Marius Busilas teigė nesutinkantis su kritika įstatymo pakeitimams. Pirmiausiai jis atsikirto VPT – esą Ž. Plytniko vadovaujama tarnyba nepasinaudojo galimybe siūlyti pakeitimus įstatymo projektui.
„Du mėnesius laukėme. VPT turėjo galimybę pateikti pasiūlymus, pataisymus. VPT mums neteikė nei raštu, nei žodžiu pasiūlymų“, - stebėjosi M. Busilas.
Viceministras laikosi pozicijos, esą korupcinės praktikos įstatymo pakeitimai negaivina.
„Dėl mažų pirkimų verčių – mes norime jas padidinti dvigubai. Bet atkreipčiau dėmesį, kad Europos Sąjungoje yra 17 mln. Lt darbams. (...) Prekėms ir paslaugoms (įstatymo projekte – red.) yra keliama nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. Lt. Europos Sąjungos direktyvos numato iki 500 tūkst. Lt ribą. Taigi viena riba 17 kartų mažesnė, kita – 2,5 karto“, - pakeitimų nedramatizavo M. Busilas.
Pasak jo, vienas iš pakeitimų tikslų – sparti daugiabučių renovacija, ypač orientuojantis į regionus. „Galėtų apsiklausti aplinkines įmones, regioniniu pobūdžiu“, - svarstė M. Busilas.
Neskelbiamų derybų ir sutarčių pakeitimų palengvinimu esą siekiama eliminuoti dalį biurokratijos ir pagreitinti viešųjų pirkimų procesus. M. Busilas pabrėžė, kad VPT sutikimas abiem atvejais bus reikalingas, jei prekių ar paslaugų vertė sutartyje viršys 5 mln. Lt, o darbų vertė – 20 mln. Lt.
„Nereikėtų suprasti, kad mažėja skaidrumas. Jokiu būdu. (...) Dėl sutarčių pakeitimų – visos perkančiosios organizacijos privalės apie tai informuoti. Bet jos neturės laukti. O VPT išlieka teisė patikrinti. Ypatingai tuos pirkimus, kurie rizikingi arba didesnės vertės. Ir atsakomybė lieka perkančiajai organizacijai. Ir ne mažesnė, o dar didesnė, nes pakeliame ribas“, - aiškino pašnekovas.
„Nereikia sutikimo laukti. Tu informuoji ir vykdai. Ir, aišku, atsakomybė pas tave lieka“, - pridūrė M. Busilas.
Viceministro nuomone, VPT tokiomis sąlygomis turėtų puikiai susidoroti su kontrolės funkcijomis. „VPT tikrai neatimtos teisės ir galios. Jie galės kreipti dėmesį į didesnius, sudėtingesnius pirkimus“, - tikino M. Busilas.
Politiko teigimu, dėl dabartinių apribojimų ir nedidelio skaičiaus galimų piktnaudžiavimų kenčia sąžiningi verslininkai ir valstybės institucijos.
„Gal devyni neturi laukti dėl vieno?“ - retoriškai klausė M. Busilas.
Primenama, jog visus šiuos paketimus Seime patvirtinti planuojama iki liepos. Prezidentė kol kas vetavo vieną šios kadencijos Seimo priimtą įstatymą – tai buvo triukšmingai Seime priimtos Medžioklės įstatymo pataisos. Tada balsavime dalyvavo prisiekęs medžiotojas, socdemas Bronius Bradauskas, nors jis etikos sargų buvo įspėtas nusišalinti nuo šio įstatymo priėmimo. Be to, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „paskolino“ savo balsą – už ministrą balsavo frakcijos kolegė, „tvarkietė“ Jolita Vaickienė. Tiesa, nei vienas iš šios trijulės nesulaukė nė pabarimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos – etikos sargai valdančiųjų balsais nusprendė nepradėti tyrimo dėl Medžioklės įstatymo priėmimą kurioziškomis aplinkybėmis nulėmusių parlamentarų elgesio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRTK prašymu iš „Google“ paieškos pašalinta 201 blokuota svetainė su rusiškais kanalais5
Iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 201 užblokuota interneto svetainė, kurioje yra pasiekiamos į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktos rusiškos televizijos programos, antradienį prane&scaron...
-
Arkikatedros požemiuose – sensacingas lobis: kokia jo vertė?2
Vilniaus katedros požemiuose pernai gruodį buvo atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis regalijomis. Apie tai, kodėl jos atrastos tik dabar ir kokia jų reikšm...
-
Buvęs švietimo ministras: tai yra didelis žingsnis atgal4
Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atga...
-
Kaitros, sausros, audros ir viesulai – mūsų gyvenimo realybė: kam dar ruoštis?1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti du katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Sunku patikėti: įvardijo neįprastus praėjusių metų Lietuvos pasiekimus
Apie tai, kokie įdomiausi įvykiai, ką išskirtinio sukūrė lietuviai, LNK žurnalistams papasakojo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. ...
-
Prognozė: įvardijo, kokie orai mūsų laukia sausį1
Meteorologai apžvelgė gruodžio mėnesio orų tendencijas ir pateikė ilgalaikę sausio mėnesio orų prognozę. ...
-
Praėję metai – tragiški aviacijai: ekspertas atskleidė, dėl ko kyla dauguma katastrofų
Praėję metai buvo niūrūs aviacijos saugos požiūriu. Žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias nuo 2018 m. Per metus aviacijos katastrofose žuvo 334 žmonės – per 11 skirtingų nelaimių. Ką tai reiškia aviacijai? Apie tai LNK žurnalistas ...
-
Šių darbuotojų katastrofiškai trūksta: žada atlyginimų šuolį7
Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys44
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Popovienė apie pokyčius mokyklose: variantus teiksime kelis
Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, o ne 21, kaip numatyta dabar. ...