Kai dar praeitoje Seimo sesijoje sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis teikė Sveikatos apsaugos įstatymo pataisas, jos buvo triuškinamai atmestos, nes jų nepalaikė ne tik opozicija, bet ir koalicijos patneriai Darbo partija.
Kilo didelis triukšmas dėl ministro pastangų už suteiktas sveikatos paslaugas pirmiausia aprūpinti finansavimu valstybines įstaigas, ir tik dėl kai kurių paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybinės, sudarinėti sutartis ir finansuoti privačias gydymo įstaigas.
Tada ministras Vytenis Andriukaitis pažadėjo pataisas teikti iš naujo ir dabar tai ketina padaryti per ateinančias 2–3 savaites.
Ministras triumfuoja sulaukęs Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, pagal kurį, kaip jis sako, nemokama pagalba valstybinėse įstaigose turi būti finansuojama iš biudžeto. Dabar valstybės lėšos prioritetine tvarka bus skiriamos valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl nebeliks šešėlinės sistemos ir chaoso sveikatos sektoriuje.
Apie pataisas, kurios vėl netrukus pasieks Seimą, LRT televizijos laidos „Savaitė“ pokalbis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Dangute Mikutiene.
Gal tikrai chaoso ir šešėlio sumažėtų, jei pavyktų įgyvendinti ministro siekį valstybės reguliavimą nukreipti į visas sveikatos priežiūros įstaigas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kaip įsitikinęs ministras?
Mane kartais stebina, kaip žmogus kartais supranta Konstitucinio Teismo sprendimą. KT aiškiai pasakė, kad biudžetinis finansavimas turi būti valstybinėms įstaigoms. Taip pat kalbėjo ir apie sveikatos priežiūros paslaugas.
KT aiškiai atskyrė, kas yra būtinoji pagalba: kad įstatymų leidėjas turi tai apibrėžti ir kad tai turi būti finansuojama iš biudžeto. Taip pat ta būtinoji pagalba, jeigu pacientas jos negali gauti valstybinėje įstaigoje, ji gali būti suteikta bet kurioje kitoje įstaigoje – ir ji lygiai taip pat yra finansuojama iš biudžeto. Net ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Nes tai yra aiškūs konstituciniai principai.
O dėl privačių sveikatos priežiūros įstaigų KT pasakė, kad valstybė turi nustatyti, jog sveikatos priežiūros paslaugos privačiose įstaigose lygiai taip pat yra finansuojamos, jeigu tos įstaigos turi sutartis su, tarkim, šiuo atveju Lietuvoje, Ligonių kasa.
Bet Jūs kalbate lygiai taip pat, kaip šitą KT išaiškinimą suprato ir liberalai. Kitaip sakant – opozicija. Kaip čia taip nutinka, kad ministras visai ką kitą mato tame KT išaiškinime?
Ką aš galiu pasakyti? Skaitant reikia dar ir suprasti, ką skaitai.
Ar nuo to pradėta sveikatos reforma? Ministras pradėjo nuo valstybinės ir privačios medicinos supjudymo. Ar nėra svarbesnių dalykų sveikatos sistemoje?
Žinote, jokių esminių įstatymų dėl, tarkim, Vyriausybės programos įgyvendinimo, mes iki šiol nesulaukėm. O greitai jau bus pusė metų. Prikurta daugybė visokių komisijų, visokių trišalių tarybų pridubliuotų, įvairių struktūrų. Net pacientų organizaciją sugalvojo kažkaip išformuoti, nors tai visai ne jo [ministro – LRT.lt] kompetencija.
Viskas kažkaip labai chaotiška, o darbų nėra.
Ar Sveikatos reikalų komitetas su Sveikatos ministerija turi kokių nors reikalų? Nes pirmą kartą, kai dar anoje sesijoje buvo teiktas tas įstatymų paketas, man teko girdėti, kad su jumis iš viso nebuvo tartasi. Tai dabar vyksta koks nors tarimasis? Nes juk po 2–3 savaičių vėl tas paketas ateis į Seimą?
Jokio teisės akto mes iš ministerijos nesame gavę. Net projekto, net metmenų. Tikrai nieko nesame gavę.
Paskutiniame posėdyje klausėme ministerijos atstovų – jie dar tik sudarė darbo grupę dėl pirmojo KT išaiškinimo dėl darbo trukmės ir krūvio. Jie birželio mėnesį ruošiasi svarstyti ir galvoti, kaip reikia tai įgyvendinti.
Na, o čia – didesnis paketas, tad reikia manyti, gal rudeniop mes jo ir sulauksime.
Iš tiesų dėl daugelio dalykų ministerija supranta, kokia yra situacija, bet konkrečių darbų nėra.
Bet Seimas vykdo Vyriausybės parlamentinę kontrolę – jūs galite priversti juos atnešti, ką artimiausiu metu ketina teikti.
Mes daugiau būtume linkę ne į prievartinius veiksmus, bet į konstruktyvų dialogą. Gal ir žmogiškieji ištekliai nebe tie.
Man labai dideles abejones kelia patarėjų korpusas. Ministras buvo sugalvojęs daryti reorganizaciją. Mūsų komitetui idėją sukritikavus ir įvertinus, kad Lietuva pradeda pirmininkavimą ES, tie lapeliai buvo surinkti.
Daug tokių, kaip aš sakau, nepamatuotų šėlionių.
Tai čia patarėjai Jums kelia nerimą, o ministras, aš taip suprantu, irgi Jums kelia nerimą?
Na, po paskutinių komentarų dėl KT nutarimo pradėjo kelti.
Tada prašom pasakykite, kaip Jūs įsivaizduojate, ar įmanomas susitarimas ir ar Seimas suras kokį nors sprendimą su Vyriausybe? Ar jūs neketinate nusileisti, kad privati medicina būtų elimuota kažkuria prasme?
Mes nematom priežasčių, kad reikėtų dėl ko nors nusileisti. Vyriausybė yra koalicinė – kiekviena politinė partija, tikiuosi, gerbia Konstituciją ir KT išaiškinimą.
Mes laikysimės savo pozicijos, kuri visiškai atitinka KT nutarimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės gynėjų atminimas Kaune: žvakės languose, gėlės ir amžina padėka
Minint Laisvės gynėjų dieną Kaune prisiminti tie, kurie 1991-ųjų sausio 13-ąją paaukojo gyvybes už Lietuvos laisvę. Simboliškai diena paminėta žvakėmis languose ir atiduodant pagarbą visiems, kurie kovojo ir tebekovoja už Nepriklausomyb...
-
Nepraleiskite: dalis tėvų gali gauti net 364 eurus per mėnesį2
Aukles samdantys tėvai nuo Naujųjų metų gali gauti kompensaciją – 364 eurus per mėnesį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Kokių, LNK papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina. ...
-
Lietuvai gresia prarasti ES paramą: gali atsirasti ir papildomas mokestis11
Lietuvai gresia problemos dėl milijardinės Europos Sąjungos paramos. Lietuva jau devynis mėnesius negauna pusės milijardo eurų. Anot Valstybės kontrolės, finansų ministro ir premjero, realu prarasti dar daugiau. Esą buvusi konservatorių Vyriausybė ...
-
Prisiminkime: kokie orai buvo 1991 m. sausio 13-ąją?5
Šiandien minint Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia sugrįžti į praeitį ir prisiminti, kokie orai buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu. ...
-
Nausėda dėl arkikatedros vertybių skandalo: kai kam reikėtų pasimokyti1
Prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, jog išimant kultūros vertybes iš slėptuvės Vilniaus arkikatedroje buvo pažeistos procedūros, ir tikisi, kad ateityje tai nebepasikartos. ...
-
Absurdas gimnazijoje: vienuoliktokų skaičiaus riba sukėlė sumaištį6
Išskirtinė ir absurdiška situacija dėl 21 vienuoliktoko ribos susidarė Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje. Vietos valdžiai leidus formuoti trylikos gimnazistų klasę, Vyriausybės atstovai tokio sprendimo teisėtumu suabejojo, prasid...
-
Seimas pritarė: lengvatų sulauks moksleiviai, studentai ir pensininkai3
Seimas linkęs pritarti siūlymui nustatyti lengvatas moksleiviams, studentams ir pensininkams perkant bilietus tolimųjų reisų autobusais ir keleiviniais traukiniais. ...
-
Stintų šventė jau ne už kalnų: pramogautojų laukia daugiau atrakcijų
Iki garsiosios šventės „Palangos stinta“ liko mažiau nei mėnuo, todėl kurorte intensyviai vyksta pasiruošimo darbai. „Baigiame dėlioti paskutinius šventinės programos akcentus: viešojo maitinimo įstaigos der...
-
Šauktinių tarnyboje – naujovės
Po keliolikos metų pertraukos šauktiniai tarnybą galės rinktis atlikti kariniuose laivuose, pirmadienį skelbia Karinės jūrų pajėgos. ...
-
Politologas: tai – labiau simbolinis ėjimas
Lietuva ruošiasi jungtis prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties. ...