- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o atliekame tai, ką privalome. Tvarkytis turi būti įprasta ir natūralu“, – įsitikinęs aplinkos gražinimo akcijos „Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas.
Šį šeštadienį vyksiančios akcijos iniciatorius tiki, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi: kasmet tvarkosi vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau šiukšlių.
– Kiek savanorių tikitės gegužės 11 d.?
– Tikimės gero oro ir prognozuojame, kad akcijoje dalyvaus iki 10 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais savanorių padaugėja apie 60 tūkst. Žinoma, labai svarbios yra oro sąlygos.
– Pastebima, kad kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau atliekų. Kaip manote, kodėl?
– Manome, kad galbūt šiek tiek prisidedame prie to, kad žmonės mažiau šiukšlina. Be abejo, tai nereiškia, kad šiukšlių nebėra, tačiau situacija tikrai yra geresnė, nei buvo 2010 metais ar anksčiau. Miestuose, kaip matome, komunalinės tarnybos jau pajėgios palaikyti švarą, bet savanorių pagalba yra labai svarbi ir kitur.
– Šiemet pirmą kartą pakvietėte švarinti ne tik miestų kiemus bei gatves, bet ir miškus. Kiek yra panorusiųjų dalyvauti?
– Kol kas šių duomenų dar neturime, esame sutelkę dėmesį į komunikavimą ir koordinavimą. Pirminius duomenis turėsime antradienį arba trečiadienį. Tačiau tvarkymo darbai jau prasidėję.
Šiame akcijos etape susiduriame su transporto problema, kuri tikrai sumažina dalyvių kiekį. Stengiamės suburti kolektyvines grupes, kurios galėtų vykti į miškus.
– Kaimo vietovėse trūksta vietų, kur galima būtų išmesti atliekas. Grybaudamas surinkai maišą šiukšlių, ir turi nors ir autobusu į miestą vežtis. Ar tai kaip nors sprendžiama?
– Tai susiję su tiesioginiais kaštais. Su mūsų partneriais miškininkais bei regioninių parkų direkcijomis turime viziją ir tikslą skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogus, ką atsivežęs, turi ir išsivežti. Konteinerių pastatymas problemos iš esmės neišspręs. Taip pat kiltų problema dėl administravimo, važiavimas, šiukšlių išvežimas kainuoja tikrai daug. Savivaldybių biudžetai yra labai riboti. Taigi svarbiausia yra skatinti žmonių sąmoningumą, kad šiukšlės nebūtų mėtomos bet kur. Būtų gerai, jeigu būtų labiau prieinama informacija, kur arčiausiai gali šiukšles išmesti.
– Per akciją miestuose tikriausiai daug žmonių ne jungsis į talkas numatytuose tvarkymosi taškuose, bet kuops savo kiemus, gatvę, kurioje gyvena. Ką patartumėte jiems, kad tvarkymasis būtų kuo draugiškesnis gamtai, o surinktomis atliekomis netektų rūpintis kitiems?
– Visų pirmiausia yra svarbu, kad, kai tvarkoma sava teritorija, tos atliekos nebūtų nešamos į gatvę. Jeigu taip daroma, tai išbalansuoja visą projekto eigą. Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o darome tai, ką privalome. Tvarkytis yra mūsų pareiga, taip pat pareiga yra ir šiukšles išsivežti. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai, susitvarkę savo teritoriją, nori, kad tas atliekas išvežtų kažkas kitas. Tai neteisinga nuostata. Gyventojai, pasinaudodami, kad vyksta akcija ir nešdami į taškus savas atliekas, sudaro nemažai problemų. Tuomet negalima visko greitai išvežti, kyla nepasitenkinimas.
Iš esmės tvarkymosi akcija yra kaip maratonas: visi kartais bėgioja po vieną, o kartą ar kelis kartus per metus susiburia bendram bėgimui. Tai šventė.
Šiemet už miesto ribų esantys nelegalūs sąvartynai ir atliekomis užterštos teritorijos tvarkomos nuo gegužės 6 iki 11 d. Miestuose „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. Tvarkymo taškuose gyventojams bus išdalinti specialūs raudoni maišai, kuriuos – jau pilnus – gyventojai turės palikti atliekų sukaupimo taškuose.
Švarinimosi akcijos pradininkai – estai. Lietuvoje akcija „Darom“ pirmą kartą suorganizuota 2008 m. Tais metais savanoriai surinko daugiau nei 500 tonų atliekų.
2009 m. akcijoje dalyvavo 45 tūkst. savanorių.
2010 m. prie akcijos prisijungė 100 tūkst. savanorių ir surinko 12 tūkst. tonų atliekų.
2011 m. akcijoje dalyvavo jau 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.
2012 m. akcijoje dalyvavo 210 tūkst. savanorių, kurie surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Atskleidė privataus detektyvo darbo užkulisius: ar panašu į tai, ką matome filmuose?
Ar privataus detektyvo darbas panašus į tai, ką matome filmuose? Savo darbo užkulisius LNK studijoje praskleidė privatus detektyvas Olegas Rimanas. ...
-
Tarp ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo – ginčas1
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius teigia, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė jam pratęsti kadencijos nepasiūlė. Nors Vidaus reikalų ministerija (VRM) oficialiai situacijos plačiau n...
-
Rudaminoje už 7 mln. eurų bus statomas pirmas viešas baseinas Vilniaus rajone
Vilniaus rajone, Rudaminoje, už 7 mln. eurų bus statomas plaukimo baseinas. Projektą planuojama įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, šiuo metu ruošiamasi investuotojo atrankai. ...
-
Kauno apygardos teisėjas D. Kantaravičius paskirtas LAT teisėju
Kauno apygardos teisėjas Darius Kantaravičius paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: atveriame slapčiausias miesto Rotušės duris4
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Įspėjo: padidėjo oro užterštumas
Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad padidėjo oro užterštumas. ...
-
Aukcione – buvęs kino teatras „Jūratė ir Kastytis“
Pardavimui ruošiamas buvęs sovietinių laikų kino teatras „Jūratė ir Kastytis“. Jį rengiamasi parduoti kartu su kavinės-baro ir prekybinėmis patalpomis bei kiemo aikštele. Bus rengiamas aukcionas, objekto pradinė kaina sieks b...
-
Iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančio K. Kvietkaus atimta Lietuvos pilietybė9
Iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančio ir Ukrainoje kovojančio lietuvio Kęstučio Kvietkaus atimta Lietuvos pilietybė, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. ...
-
Apie naują pasiūlymą dėl pavardžių rašymo: tai atvertų vartus chaosui5
Lietuvių kalbos institutas (LKI) neigiamai vertina „laisviečio“ Artūro Žukausko siūlymą leisti moterims pasirinkti vyro pavardę, kai ji turi tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės gramatines reikšmes. ...