- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusams užpuolus Ukrainą, į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Kiek tiksliai jų Lietuvoje yra, tarnybos pasakyti negali. Rusai ir baltarusiai dėkoja už suteiktą saugumą, bet tarp bėgančiųjų – ir pavojingi Lietuvai, pasakojama LNK reportaže.
Neaišku, kiek rusų ir baltarusių atvyko į Lietuvą po pernykštės Rusijos invazijos į Ukrainą. Politikas Laurynas Kasčiūnas mini tokius skaičius: „55 tūkst. baltarusių ir beveik 20 tūkst. rusų“, tačiau leidimus išduodantis Migracijos departamentas nurodo perpus mažesnį skaičių rusų: „Rusijos piliečiams buvo išduota iki 8 tūkst. leidimų gyventi ir vizų nuo karo pradžios iki dabar, o Baltarusijos piliečiams – iki 60 tūkst. dokumentų“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Anot jos, nebūtinai visi po invazijos atvykę rusai ir baltarusiai liko Lietuvoje, galėjo išvykti į kitas ES šalis. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime, todėl, kad žmonės atvyksta, išvyksta, ir tai, kad jie atvyko, nebūtinai reiškia, kad jie čia yra iki šios dienos.“
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visi, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, privalo registruoti gyvenamąją vietą. Registrų centras nurodo, kad pernai, vasario 24 d., Lietuvoje gyvenamąją vietą buvo registravę 17 200 rusų ir 32 700 baltarusių. Dabar prisiregistravę 20 300 rusų ir 55 300 baltarusių. Taigi, nuo pernykštės invazijos į Ukrainą Lietuvoje esančių Rusijos piliečių padaugėjo 3 100, o baltarusių – 22 600.
„Dabar Europoje gali būti nuo 250 tūkst. iki 0,5 mln. baltarusių. Daugybė mūsų struktūrų pasitraukė išskirtinai į Lenkiją arba Lietuvą. Dabar Baltarusijos demokratijos centrai – Vilnius ir Varšuva“, – dėkojo Lietuvai ir Lenkijai baltarusių opozicionierės Svetlanos Cichanouskajos pavaduotojas Pavelas Latushka.
Aliaksandras Lukašenka pernai smarkiai sustiprino represijas jo režimą kritikuojantiems baltarusiams. Į Vilnių pabėgo ir advokatė Maria Kolesava–Hudzilina. „Man iškelta baudžiamoji byla, nes dirbau advokate politinėse bylose. Baltarusijos režimas mano, kad aš teroristė. Penki mano kolegos jau įkalinti nuo 6-erių iki 10-ies metų“, – pasakojo ji.
Tačiau su saugumo Lietuvoje ieškančiais atvykti bando ir šimtai pavojingų pačiai Lietuvai. Per pusę metų dėl grėsmių Lietuvos saugumui neįleista tūkstantis rusų ir baltarusių.
„Nuo praėjusių metų gruodžio iki dabar baltarusiams buvo uždrausta atvykti virš 800 atvejų, o Rusijos piliečiams – apie 150“, – skaičiavo Migracijos departamento vadovė.
Ir patys Baltarusijos pabėgėliai neslepia, kad, kai jų Lietuvoje, Lenkijoje šimtai tūkstančių, nėra sunku infiltruotis ir rusų ar baltarusių agentams.
Agresorių prioritetas – destabilizuoti visuomenę, nes Lietuvos ir Lenkijos lyderiai dabar remia Ukrainą.
„Jei čia yra 10, 50 ar 100 tūkst. migrantų, nesudėtinga turėti žmonių, kurie susiję su specialiosiomis tarnybomis. Dėl to, kad esate paramos Ukrainai lyderiai, jie nori pakeisti visuomenės nuomonę apie karą“, – sakė P. Latushka.
Lietuvos žvalgybos tarnybos skelbė, kad ieškoma būdų, kaip supriešinti pabėgusius rusus, baltarusius su lietuviais. Yra sakančių, kad grėsmių saugumui gali kelti ir rusų ar baltarusių požiūris į Lietuvą arba Lietuvos istoriją. Baltarusių opozicija teigia suprantanti, kad supriešinti juos su lietuviais ar lenkais – Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos tikslas ir to reikia vengti.
„Agresorių prioritetas – destabilizuoti visuomenę, nes Lietuvos ir Lenkijos lyderiai dabar remia Ukrainą“, – sakė P. Latushka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...