- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusiškos žiniasklaidos kanalai dažniausiai skleidžia dezinformaciją apie Lietuvoje ir jos kaimynėse neva kylančią naują nacizmo, antisemitizmo ir rusofobijos bangą, rengiami išpuoliai prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą, trečiadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org.
Anot jo, Kremliui palanki žiniasklaida metai iš metų Holokausto ir antisemitizmo temas išnaudoja kurdama mitą apie rusofobijos fenomeną regione.
„Jei sausio 27-ąją pasaulio žiniasklaida prisimena apie žydų tautos aukas Antrojo pasaulinio karo metais, tai rusiškoje medijoje tai tėra dar viena proga pasauliui pristatyti savo alternatyvią realybę, kur rusai perima neva visų skriaudžiamos aukos vaidmenį“, – pranešime cituojamas Debunk.org vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Debunk.org atliko tyrimą ir išanalizavo per 2024 metus Kremliui palankius internetinėje žiniasklaidoje publikuotus 208 turinio vienetus antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2023-iaisiais – 173 publikacijos.
Anot centro, prieš metus „RIA Novosti“ publikavo Žmogaus teisių tarybos nario Aleksandro Brodo mintis, kuriomis Baltijos šalys kaltinamos šovinizmu.
Debunk.org tyrime pažymima, jog Holokaustą rusų propagandistai naudoja populiarinti alternatyvų istorijos pasakojimą, kuriame Lietuva neva savo noru įstojo į SSRS, o ginklu priešinosi tik nacių kolaborantai.
Sausio 11 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapis publikavo ministerijos atstovės Marijos Zacharovos kalbą, kurios atskiros dalys buvo perpublikuotos įvairiuose interneto puslapiuose. Jos tekste Lietuvos okupacijos terminas yra dedamas į kabutes taip leidžiant suprasti, jog okupacijos nebuvo.
Tuo metu rugsėjo 11-osios „Argumenti i Fakty“ svetainės straipsnyje okupacijos faktas neigiamas dar atviriau, anot publikacijos „sovietų karinių bazių dislokavimas Baltijos šalyse 1939 metais ir vėlesnis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip sąjunginių respublikų įjungimas į SSRS vyko pagal to meto tarptautinės teisės normas.“
Minėtoje M. Zacharovos kalboje Lietuva yra kaltinama žmonių persekiojimu, kurie skelbia, jog Lietuvos partizanai yra atsakingi už Lietuvoje vykdytą žydų Holokaustą ir vietinių civilių žudynes, teigia dezinformacijos analizės centras.
Taip pat minima 2019 metais Lietuvos laimėta byla Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš KGB karininką Stanislovą Drelingą, dalyvavusį suimant Adolfą Ramanauską-Vanagą, kuris neva buvo „gaujos, aplaistytos tūkstančių žmonių krauju, vadu“.
A. Ramanauskas-Vanagas taip pat paminėtas „Tsargrad TV“ vasario 6-osios tekste, kuriame cituojama M. Zacharova, reagavusi į naujai Lietuvoje darbą pradėjusios JAV ambasadorės Karos McDonald (Karos Makdonald) komentarą, kad prisidėjusieji prie žydų tautos naikinimo Lietuvoje neturėtų būti šlovinami paminklais.
„Ar artimiausiu metu Amerikos valdžios institucijos imsis kokių nors veiksmų, pavyzdžiui, dėl 2019 metų gegužės 4 dieną Lemonte, Ilinojaus valstijoje, atidengto paminklo lietuvių kolaborantų lyderiui Adolfui Ramanauskui-Vanagui? Tuo metu prieš jo pastatymą protestavo Rusijos ambasada JAV, Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) žydų žmogaus teisių centras ir Pasaulio žydų kongresas, gaila, kad Izraelio ambasada tylėjo“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė M. Zacharova.
Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, „Izvestia“ išplatino tekstą, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas siejamas su masinėmis civilių žudynėmis.
Debunk.org tyrime pastebėta, jog kaltinimai Lietuvai antisemitizmu ir nacizmo šlovinimu sutampa su svarbiomis sukaktimis – 2024-aisiais neigiamą įvaizdį apie Lietuvą formuojančios žinutės sutapo su Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena, Kovo 11-ąja, birželio viduriu, kai minimos Gedulo ir Vilties, Lietuvos okupacijos ir Birželio 23-iosios sukilimo metinės, bei rugsėjo 23-ąja, Lietuvos žydų genocido diena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikė apie artimiausių dienų orus: gerų žinių nėra?
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo naujausia orų prognoze. ...
-
Ministerija įvardijo, kiek lituanistinių mokyklų šiemet gaus finansinę paramą
Lietuvos finansinę paramą šiemet gaus 124 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau negu 7 tūkst. mokinių, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Žiniasklaida: dėl Santaros klinikų gydytojo – skundas į VSD: dalyvavo forume su Putinu
Dalis Santaros klinikų gydytojų kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kadangi jiems įtarimų sukėlė Rusijos pilietybę turinčio klinikų chirurgo veiksmai, remdamasis šaltiniais ketvirtadienį skelbia visuomeninio transliuotojo LRT ...
-
Siūlo švelniau bausti landynių savininkus
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo švelniau nei kai kurie Seimo nariai bausti landynių, kuriose platinami ir vartojami narkotikai, alkoholis, užsiimama kita draudžiama veikla, savininkus ir lankytojus – anot jos, siūlomos 3–5 kartu...
-
Vasario 6-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Vasario 6-oji, ketvirtadienis, 6 savaitė. ...
-
Dėl „Gulbių ežerą“ Lietuvoje šoksiančios baleto trupės Kultūros ministerija kreipėsi į VSD
Kultūros ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydama pateikti vertinimą dėl Lietuvoje baletą „Gulbių ežeras“ šoksiančios, ukrainiečiais prisistatančios trupės šaknų, praneša nauj...
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Smurto protrūkis teisme atskleidė rimtas saugumo spragas
Neseniai Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai kaltinamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys bei kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ie&s...
-
Žemės drebėjimų populiarioje saloje banga pasiekė ir Lietuvą
Lietuvos geologijos tarnyba pranešė, kad žemės drebėjimų populiarioje Graikijos saloje virpesiai pasiekė ir Lietuvą. ...
-
Parduotuvė tampa mokymosi vieta: nuo šiol tokius šunis išvysite dažniau
Su augintiniu į parduotuvę: verslai vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis. Vienose parduotuvėse leidžiama įleisti augintinius, kitose – ne, tačiau pirkėjai dažnai nesilaiko draudimų, augintinius slepia po paltais ar krepšiuose. Kitokios t...