Kauno apskrities policijos pareigūnai linki saugių ir įspūdingų švenčių. Kad jos nebūtų sugadintos, policininkai prašo kuo saikingiau vartoti alkoholinius gėrimus ir būti atsargius.

Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas pastebi, kad besibaigiančiais metais Kaune žymiai sumažėjo sunkių nusikaltimų, ir mano, kad dėl šalį apgaubiančios finansinės krizės nusikalstamumo kreivė statmenai aukštyn nekils. Svarbiausia, kad žmonės patys rūpintųsi savo saugumu.

– Ar Kalėdų ir Naujųjų metų šventės – neramus metas?

– Pastebime, kad nuo Kalėdų iki kitų metų pradžios mieste padaugėja konfliktų, bet tik išskirtiniais atvejais juos lydi sunkios pasekmės. Dažniausiai konfliktų priežastis – nesaikingas alkoholio vartojimas. Pirmosios kelios švenčių dienos yra rimties metas, o vėliau paprastai prasideda nesaikingas šventimas. Jis perauga į konfliktus namuose ir viešosiose vietose. Dėl to per šias šventes skiriame nemažai dėmesio patruliuoti miestiečių pamėgtose viešosiose vietose. Negalėčiau pasakyti, kad švenčių dienomis išauga nusikaltėlių aktyvumas, bet per jas pastebime, kad šiek tiek padidėja vagysčių. Žmonės per šventes mažiau saugosi. Padaugėja vagysčių iš butų. Žmonėms patariame, kad šie prieš išvažiuodami ilgesniam laikui praneštų kaimynams.

– Ar keičiasi kauniečių šventimo įpročiai?

– Dideli renginiai mieste rodo, kad žmonės išmoksta elgtis viešosiose vietose. Mažiau girtaujama. Didžioji dalis visuomenės pastaraisiais metais tapo kur kas supratingesnė, nepažeidinėja įstatymų. Tačiau matome, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį į paauglius. Su savivaldybe vykdome alkoholio pardavimo vietų kontrolę, bet norintys prisigerti nepilnamečiai nesunkiai randa vyresnį draugą ar net nepažįstamą suaugusįjį, kuris alkoholio nuperka. Svarbiausia, kad tėvai pradėtų labiau vaikus kontroliuoti.

– Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vaikai tampa vis žiauresni ir vis dažniau buriasi į nusikalstamas grupuotes. Ar įžvelgiate tokių tendencijų?

– Pasitaiko, kad nepilnamečių grupės vis ką nors iškrečia, bet dažniausiai tai – epizodiniai chuliganizmo atvejai, susiję su alkoholio vartojimu. Žinoma, reikia tas grupes stebėti ir užkirsti tam kelią. Kaip tik dabar ėmėmės aktyviai dirbti su Kauno apskrities ugdymo ir globos centre Lazūnų gatvėje gyvenančiais vaikais. Jie padaro nemažai nusikaltimų: vagia telefonus, laužiasi į kioskus, parduotuves. Tai jau tampa pastebima problema. Nenoriu reikšti priekaištų mokyklos vadovams, bet reikia įsigilinti, kodėl tie vaikai taip elgiasi. Kartu su pedagogais norime sukurti programą, kuria vadovaudamiesi dirbsime su šiais vaikais. Jiems dabar tik 12–13 metų ir jei nesudominsime jų kitais dalykais, po poros metų jie gali pradėti daryti sunkesnius nusikaltimus. Tokių chuliganų grupelių vis atsiranda, bet tikrai Kaune nėra grėsmingos paauglių grupės, kuri šėltų mieste ir keltų didelį pavojų gyventojams.

– Kokios nusikalstamumo tendencijos mieste išryškėjo šiais metais?

– Nusikaltimų skaičius jau kelerius metus yra stabilus. Bet vertėtų pažymėti, kad ir mieste, ir visoje Kauno apskrityje šiais metais labai sumažėjo sunkių nusikaltimų. Akivaizdžiai mažiau nužudymų, išžaginimų. Tačiau padaugėjo paprasčiausių nebrutalių vagysčių. Tai būdinga visai Lietuvai. Vagysčių labai padidino automobilių saugos pagalvių vagystės. Matyt, ta prekė tapo labai paklausi. Tradiciškai pavagiama daug telefonų. Dažnai telefonai atimami iš mokinių.

– Prieš dvi savaites prie "Zepelinus" naktinio klubo nušautas jaunuolis. Gal pastebite, kad žmonės pradeda neatsakingai mosikuoti ginklais?

– Organizuojame patikrinimus, kaip žmonės laikosi ginklo laikymo sąlygų. Pastebime, kad ne visi žmonės suvokia atsakomybę, bet konfliktas prie "Zepelinus" – stichinis. Galima prisiminti ir prieš metus įvykusį konflikto sprendimą peiliais prie klubo "Siena". Tačiau tai vienetiniai atvejai ir jokių tendencijų įžvelgti negalima. Bet šie atvejai parodo kitą problemą. Nenormalu, kai žmonės su ginklais gali įeiti į naktinius klubus. Saugos tarnybos turėtų dirbti profesionaliau. Negalima išspręsti problemos tik išmetus pro duris konfliktuojančiuosius. Mes kalbamės su saugos tarnybomis, kad jų darbuotojai, matydami konflikto užuomazgas, neleistų išaugti konfliktui už klubo sienų ar paprasčiausiai pakviestų policiją. Klubų vadovai suinteresuoti, kad tokie dalykai pas juos nevyktų. Jie padeda vykdant tyrimą, bet tai jau veiksmai po kruvino įvykio.

– Ar pagrįsti būgštavimai, kad įsisiautėjus finansinei krizei gali padaugėti nusikaltimų?

– Labiausiai žmonėms smogs atleidimai iš darbų. Bet atleidžiami žmonės pripratę lėšų užsidirbti darbu, o ne nusikaltimo darymu. Didžiausią nerimą kelia nuo narkotikų priklausomi žmonės. Kiekviena dozė kainuoja nemažus pinigus. Praradus finansinį šaltinį tuos pinigus jie iš kažkur vis tiek turės gauti. Galimas grėsmes reikia stebėti, bet nereikia kelti panikos. Policija turi toliau sistemingai dirbti, mokyti visuomenę. Žmonės turi patys saugotis, kad turto neprarastų lengvabūdiškai. Einame į seniūnijas, bendruomenes ir net bažnyčias aiškindami, kad žmonės turi būti atsargūs. Pavyzdžiui, pasakojame, kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles. Pagyvenusius žmones raginame pensijas atsiimti šviesiu paros metus, pasikviesti drauge kaimyną. Bendruomenes raginame pačias kurti saugumo jausmą. Reikia pastebėti, kad dedasi už langų. Visko nenumatysi, bet bendras visuomenės nuteikimas, pamokymas nusikaltėliams apsunkina dalią.

– O kaip Vyriausybės raginimas susiveržti diržus paveiks pačią policija?

– Jau aišku, kad kitų metų mūsų biudžetas nebus didesnis nei šiemet. Pati geriausia žinia, kad greičiausiai nereikės atleisti darbuotojų. Bet reikės susispausti. Kauno apskrityje šiuo metu trūksta maždaug 230 pareigūnų. Naujų nepriimsime ir peržiūrėsime darbo grafikus, kad kuo mažiau reiktų išmokėti už viršvalandžius, darbą per naktis ir šventes. Kuro į automobilius kiek norime nepilame, bet nustatytos normos pakaks viešajai tvarkai užtikrinti. Šiandieninės sąlygos mums leidžia reaguoti į įvykius apskrityje.