Daugiabučių namų bendroji nuosavybė – visas turtas, kuris lygiomis dalimis, proporcingai pagal turimą būsto plotą, priklauso visiems namo savininkams. Tai sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai ir durys, vamzdynai ir kt. Kai jis sugadinamas piktavališkai ar dėl gamtos stichijos, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai – ir labai plačiai.

Nuostoliai didžiuliai

Stichinės nelaimės daugiabučiuose pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis dažnesnės. Dažnėja ir skaudžių nelaimių, tokių kaip sprogimai ar gaisrai, kurie sukelia didelių ir kartais finansiškai nepakeliamų nuostolių daugiabučių gyventojams.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad pastarojo meto incidentai šalies daugiabučiuose rodo, jog laikas vėl diskutuoti apie bendrojo naudojimo objektų civilinio draudimo būtinybę Lietuvoje. Juolab kad tai nenaujiena kitose Europos šalyse, kur tokia tvarka galioja jau ne vienus metus.

„Toks draudimas yra racionalus sprendimas, kurio nauda akivaizdi. Stichinės nelaimės ar netikėti incidentai gyventojams dažnai reiškia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų išlaidų. Bendrojo naudojimo objektų draudimas padėtų išvengti nuostolių, o gyventojai jaustųsi saugūs“, – teigia A. Čaplikas.

Jis priminė, kad prieš kelis dešimtmečius privalomasis automobilių civilinės atsakomybės draudimas visuomenėje įplieskė audrų, tačiau vėliau tai tapo ne tik saugumo garantu, bet ir visiems priimtina norma. Būsto rūmų prezidentas įsitikinęs, kad ir idėja privalomai drausti daugiabučių namų bendrąsias konstrukcijas sulauks dvejopų reakcijų, tačiau apie tai diskutuoti būtina tiek su įstatymų leidėjais, tiek su visuomene.

Algis Čaplikas / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Užsienio šalių patirtis

Daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimas yra plačiai paplitęs daugelyje Europos šalių. Skandinavijoje net 90 proc. daugiabučių yra apdrausti, o Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje tokia praktika yra įprasta. Estijoje, nors draudimas neprivalomas, jis populiarėja kaip savanoriška priemonė užtikrinti gyventojų ramybę ir turtinį saugumą.

Būsto rūmų prezidento teigimu, kaimyninėje Estijoje daugiabučių namų bendrijų turto ir atsakomybės draudimas neprivalomas pagal įstatymą, tačiau šioje šalyje jis tapo populiarus prieš septynerius metus ir, kaip sako patys estai, draustis šiuo draudimu juos motyvuoja ne įstatymas, o noras jaustis saugiems ir būti užtikrintiems dėl savo turto ateities.

Platesnės diskusijos

Lietuvoje ši sistema dar tik pradeda formuotis, tačiau specialistai ragina aktyviau informuoti gyventojus apie draudimo naudą ir įtraukti šią temą į politinį diskursą.

Bendrojo naudojimo objektų draudimas padėtų išvengti nuostolių, o gyventojai jaustųsi saugūs.

„Akivaizdu, kad turime žengti Vakarų šalių pavyzdžiu ir atvirai, politiniu lygmeniu pradėti aktyviai diskutuoti apie tokio draudimo naudą. Įvykus panašioms nelaimėms, kurios šiemet jau ne kartą sukrėtė visuomenę, žmonės būtų apsaugoti nuo didelių ir dažnai sunkiai pakeliamų nuostolių. Be abejo, įvedant privalomąjį draudimą, gali kilti klausimų dėl draudimo kainos ir administravimo, todėl labai svarbu nepamiršti užtikrinti ir socialinį teisingumą“, – pabrėžė A. Čaplikas.

Bendrojo naudojimo objektų draudimas ne tik apsaugo nuo didelių finansinių išlaidų, bet ir užtikrina bendruomenės solidarumą. Tai sprendimas, kuris leidžia kiekvienam daugiabučio gyventojui prisidėti prie turto apsaugos, kartu suteikiant ramybę ir užtikrintumą. Lietuvoje aktyvesnis šios sistemos taikymas galėtų užkirsti kelią dideliems nuostoliams ir stiprinti gyventojų finansinį stabilumą.