Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai įvairias organizacijas nusprendė paremti 547 tūkst. gyventojų, skirdami joms apie 15 mln. eurų.  Daugiausia lėšų iš gyventojų pervestos pajamų mokesčio dalies  gavo kariuomenė. Jai savo sumokėto pajamų mokesčio dalį skyrė 6,5 tūkst. gyventojų. Ši suma siekia per 276 tūkst. eurų. Labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ iš daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų gavo per 158 tūkst. eurų, benamius gyvūnus globojanti „Lesė“ – per 94 tūkst. eurų iš 3,7 tūkst. gyventojų.

Tačiau didėjantį  kariuomenės finansavimą lydi skandalai dėl vykusių viešųjų pirkimų. Didžiausią smūgį pasitikėjimu kariuomene smogė vadinamasis „auksinių šaukštų“ pirkimo skandalas. Šitą istoriją Rusijos žiniasklaida išnaudojo saviems tikslams. Tokio pobūdžio skandalai smogia pasitikėjimui kariuomene, visuomenėje aktyvėja reikalavimai gynybai skirtas lėšas verčiau skirti socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai arba  švietimui.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos švietimui skirta apie 1,5 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2 mlrd., socialinei apsaugai – 4,5 mlrd., gynybai – 643 mln. eurų.

Paprastai visas tarptautines pratybas lydi kai kurių leidinių ar portalų skambios straipsnių antraštės apie kariškių trenksmo neva išgąsdintus  gyventojus, kariškių sukeltus eismo įvykius.

Kovą socialiniuose tinkluose, internetinėje žiniasklaidoje pasirodė melaginga informacija apie neva Klaipėdoje per karines pratybas panaudotas dujas, dėl kurių mirė penki žmonės. Lietuvos kariuomenė teikė objektyvią informaciją, tačiau melas nesustabdomai sklido rusiškais ir net lenkiškais kanalais: pranešta, kad NATO prieš savo karius naudoja biologinį ginklą ir radioaktyvias medžiagas, tačiau Baltijos šalys pasirengusios išskėstomis rankomis pasitikti okupacines NATO pajėgas. Informacinių technologijų ekspertas sako, kad tokiu būdu siekiama juodinti NATO, skaldyti šiai organizacijai priklausančių valstybių vienybę ir tai ypač aktualu dabar.

„Visai natūralu, kad mūsų didysis ir piktasis kaimynas gąsdina mus. Jie automatiškai naudoja informacinių karų juodąsias technologijas tam, kad supurvintų Lietuvą, kad mūsų piliečiai nenorėtų, kad ta kariuomenė čia būtų, kad kontingentas didėtų. Dėl to mes esame gąsdinami įvairiomis priemonėmis: tai šiandien penkis apnuodijo, rytoj gal 20 bus papjautų?“ – sako informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

NATO pajėgų, o taip pat ir Lietuvos kariuomenės, reputacijos menkinimas - viena iš rusiškos propagandos krypčių. Kita vertus, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremliui labai svarbu Rusijos vidaus auditoriją įtikinti, kad Rusija iš visų pusių apsupta NATO, dėl to turi gintis.

„Paprasčiausiai prisimenu šaltojo karo informacinę realybę, kai NATO ir Sovietų sąjunga lygiai taip pat kovojo tokius informacinius karus, kai buvo didinami kokie nors kontingentai Vokietijoje arba pervežami pajėgumai į Vokietiją ir staiga vykdavo tam tikros visuomeninio pasipriešinimo akcijos Sovietų Sąjungos simpatikai reaguodavo vienaip ar kitaip“, – sako N. Maliukevičius.

Jis pabrėžia – Baltijos šalių gyventojai privalo suvokti, kad mes atsidūrėme priešiškame  informaciniame lauke ir jame dar kurį laiką liksime, todėl labai svarbu, kad visuomenė atskirtų, neigiamus dalykus kariuomenėje, nuo dirbtinai kuriamų. Todėl pati kariuomenė turi būti atvira visuomenei, aiškinti vykstančius procesus, informuoti apie savo veiksmus. Prie to galėtų prisidėti ir politikai. Taip pat būtina vengti visų įmanomų pažeidimų kariuomenėje, kad ir kokie jie bebūtų.