Prieštaringai vertinamos nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ likvidavimo procesas bus pratęstas tik spalio pabaigoje.

Tuomet numatomas šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame planuojama priimti sprendimus dėl Kruonio ir Kauno elektrinių atskyrimo nuo „Lietuvos energijos“.

Tik po to bus priimami kiti „Leo LT“ likvidavimui būtini sprendimai.

Energetikos ministro atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis pirmadienį portalui pranešė, kad „šiuo metu yra ruošiamos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) ir Kauno hidroelektrinės (KHE) atskyrimo sąlygos“.

„Spalio pabaigoje turėtų būti sušauktas „Leo LT“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris ir turėtų patvirtinti šių elektrinių atskyrimo sąlygas“, - nurodė K.Jauniškis.

Pasak atstovo spaudai, „po to bus daromi tolesni „Leo LT“ likvidavimo žingsniai“. Tarp jų – naujas valstybės ir privataus akcininko įnešto turto įvertinimas, bendrovės likvidatoriaus parinkimas ir kiti sprendimai. Kiek laiko užtruktų priimti šiuos sprendimus, K.Jauniškis nepaaiškino.

Anksčiau Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad „Leo LT“ bus stengiamasi galutinai likviduoti iki Naujųjų metų. Tačiau privataus akcininko – prekybos tinklo „Maxima“ savininkams priklausančios įmonės „NDX energija“ vadovo Igno Staškevičiaus teigimu, likvidavimo procesas užtruks mažiausiai iki kitų metų rudens.

„NDX energija“ pirmadienį pareikalavo, kad bendrovė „Lietuvos energija“ kol kas neinvestuotų papildomų lėšų į KHAE ir KHE, nes šios investicijos nėra numatytos Vyriausybės ir „NDX energijos“ sutartyje dėl „Leo LT“ steigimo.

Be to, „NDX energija“ pareikalavo oficialiai paaiškinti, kodėl Vyriausybė rugsėjo 4 dieną įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime vienašališkai nutarė likviduoti „Leo LT“, kokių veiksmų ruošiamasi imtis ir kokie numatyti įmonės likvidavimo terminai.

Tokie reikalavimai ir prašymai pateikti „NDX energijos“ generalinio direktoriaus Petro Jašinsko šį mėnesį Ūkio ministerijai bei energetikos ministrui A.Sekmokui adresuotuose raštuose.

Pasak BNS, kai kurie ekspertai mano, kad tokiais reikalavimais „NDX energija“ parodo, jog ruošiasi bylinėtis su Vyriausybe. Dalies teisininkų nuomone, Lietuva, pralaimėjusi tarptautinį arbitražą, gali smarkiai nukentėti finansiškai, nes privatus akcininkas gali pareikalauti iki milijardo eurų (3,45 mlrd. litų) kompensacijų.

Anksčiau „NDX energija“ neatmetė, kad pati gali inicijuoti „Leo LT“ turto vertinimą ir reikalaus teisingų jo dalybų. „NDX energija“ norėtų, kad likviduojant „Leo LT“ būtų taikoma restitucija ir ji atgautų savo įnašus - elektros skirstymo bendrovę VST ir 600 mln. litų dividendų. Tokiu atveju valstybei liktų šalies elektros tinklo operatorė „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomieji tinklai.

Vyriausybė su tokiu pasiūlymu nesutinka.

61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. - „NDX energija“.