– Kaip jūs apibūdintumėte Lietuvos kelių būklę?

– Norėtųsi, kad ji būtų geresnė. Pagrindinis klausimas – kodėl kelių būklė tokia yra. Visų pirma, keliai yra didelė investicija. Tam, kad juos sutaisyti, tinkamai nutiesti, reikia labai daug investuoti. Daugelis šalių turi kelių mokesčius. Europoje tikrai geri keliai, tačiau turime susimokėti už važiavimą jais.

Kitas dalykas – labai svarbu strategija: kaip prižiūrime, remontuojame. Reikia suprasti, kad kelias – ne vien kelio danga. Kelias – ir kelio pagrindas. Didžiausia problema, kad sovietmečiu projektuoti keliai nebuvo apskaičiuoti tokioms apkrovoms. Dabar bendroji sunkiosios technikos masė didesnė, skaičius – irgi. Manau, kelio būklę nulemia nemaža dalimi kelio pagrindas. Jeigu turime prastą pagrindą ir gerą dangą, laiko klausimas, kada danga bus bloga – atsiranda įtrūkimų, jų daugėja, keičiasi kelio paviršiaus geometrija, atsiranda balų, išmušama duobių.

Reikia suprasti, kad kelias – ne vien kelio danga. Kelias – ir kelio pagrindas.

– Ką daryti?

– Jei reikia keisti pagrindą – tai kelio kapitalinis remontas. Vakarų Europoje skirsto kelius į kelias grupes – kelias, kurio pagrindas geras, bet susidėvėjusi danga, kelias, kuris turi prastą pagrindą ir dangą, ir kelias, kuris turi gerą dangą, bet prastą pagrindą.

Pirmu atveju, jeigu pagrindas geras, tik danga susidėvėjusi – provėžos ir pan., – investicijos nedidelės, nes keičiama tik danga. Dabar asfalto struktūra irgi pasikeitusi, ryšikliai būna modifikuoti, apsaugo nuo provėžų. Yra sprendimų, kurie įgyvendinami tik keičiant dangą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jau ir Lietuvoje naudojamos naujos technologijos?

– Taip. Kitas atvejis – prasta kelio danga ir blogas pagrindas. Šiuo atveju klystama, kai keičiama tik kelio danga. Tai laikinas sprendimas. Po kelerių metų, priklausomai nuo kelio apkrovos, vėl susidėvi danga, sutrūkinėja, pasikeičia geometrija ir pan. Tai pinigų išmetimas į niekur. Reikia kapitališkai remontuoti kelią – keisti ir pagrindą, ir dangą.

– Lietuvoje, nors yra ir labai pavojingų kelių, nepanašu, kad būtų imamasi remonto. Ar tai teisingas kelias?

– Negaliu atsakyti. Reikėtų klausti atsakingų institucijų. Manau, mūsų problema, kad blogų kelių mastas didelis. Remonto darbų daug. Sudėtinga suvaldyti situaciją. Taip, kaip daroma Vakarų Europoje, net Automobilių kelių direkcija yra įsidiegusi turto valdymo sistemą, kuri surenka visus duomenis apie būklę ir apdoroja juos. Su šia sistema galima sudaryti prioritetus, kur pirmiausia atlikti remontus, o kur nėra skubu. Tačiau klausimas, kaip Automobilių kelių direkcija organizuoja šiuos darbus.