- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasaros laikas buvo įvestas karo metais. Taip buvo bandoma gauti didesnę ekonominę naudą, labiau išnaudojant žmones. Tačiau šiandien vasaros laiko turėtume atsisakyti, o dauguma šalių tai jau ir padarė, sako Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Astronomijos observatorijos vedėja hab. dr. Gražina Tautvaišienė.
Į LRT Radiją laišku kreipėsi vilnietis Audrius, panoręs daugiau sužinoti apie vasaros laiką. „Norėčiau daugiau sužinoti apie situaciją, įvedus vasaros laiką. Kodėl dabar su Maskva, kurią nuo mūsų skiria beveik tūkstantis kilometrų, Lietuvos laikas sutampa, o kaimyninėje Varšuvoje laikas skiriasi viena valanda. Niekaip negaliu to suprasti“, – laiške rašo vyras.
G. Tautvaišienė sako, tai – labai logiškas klausimas. „Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos jo atsisakiusios. [...] Varšuva patenka į pirmą laiko juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome“ – aiškina VU Astronomijos observatorijos vedėja.
Ji tikisi, kad kitais metais, kai baigsis Europos Sąjungos (ES) priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, pastarasis ir mūsų šalyje nebebus taikomas.
– Pone Tautvaišiene, ką atsakytumėte mūsų klausytojui? Kodėl Lietuvos ir Maskvos laikas toks pats, o Varšuvos – skiriasi?
– Sakyčiau, kad užduotas labai logiškas klausimas. Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos (jau dauguma jų) jo yra atsisakiusios. Astronomai yra suskirstę visą Žemės rutulį į 24 laiko juostas. Viskas priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo pusiaujo. [...]
Grinviče (angl. Greenwich Mean Time – GMT) yra pasirinktas nulinis atskaitos laikas, nuo jo ir pradedamos skaičiuoti laiko juostos. Varšuva patenka į pirmą juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome.
– O kokios dar šalys patenka į laiko juostą, kuriai priklauso ir Lietuva?
– Antroje yra tikrai nemažai šalių: ir mūsų kaimynės Estija, Latvija ir viskas, kas žemyn nuo mūsų eina pusiaujo link. Visos tos šalys į tą juostą ir patenka.
– Regis, Lietuva, žvelgiant į visą jos teritoriją, patenka į dvi laiko juostas. Ko gero, apskritai laiko juostos neatitinka valstybių, ypač didesnių, sienų?
– Taip. Astronominiu požiūriu Žėmės rutulys yra suskirstytas į taisyklingas laiko juostas, bet, jei yra mažesnė šalis, ji patenka į dvi laiko juostas. Tokiu atveju yra pasirenkama, kurioje juostoje yra didesnė tos šalies teritorija. Paprastai mažesnės šalys patenka į vieną laiko juostą. Didesnės valstybės, tokios kaip Rusija, laiko zonų yra pasirinkę maždaug dešimt. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra trys ar keturios laiko juostos. Daug kas priklauso ir nuo politinių sprendimų.
– Geopolitiškai žvelgiant, ar būtų politiškai logiškiau, jei su Lenkija būtume vienoje juostoje, o su Rusija – jau kitoje?
– Astronominiu požiūriu tai labiau priklauso nuo to, kada toje vietovėje saulė vidudienį yra zenite. Pagal tai yra į laiko juostas padalinta Žemė. O dėl to, kokiai juostai priklausyti, tai šiuo metu vasaros laikas įvedamas visose ES šalyse ir JAV. Ir dar yra šalių, bet paminėtos – didesnės teritorijos. Kol kas dar įveda vasaros laiką, bet jau daugelį metų rekomenduojame, kad jau tikrai laikas to atsisakyti, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje įvedus vasaros laiką, jau saulė nebūna zenite vidurdienį, valandos skirtumas yra, o Klaipėdoje dar ir didesnis.
Mes sakome, kad Lietuvoje per anksti keliamės, nereikia įvedinėti vasaros laiko. Vasaros laikas buvo įvestas sunkiu metu, karo metais. Taip buvo bandoma gauti didesnę ekonominę naudą, labiau išnaudoti žmones. Šiuo metu jau nereiktų tokių metodų tęsti.
– Trumpam prisiminkime kai kuriuos momentus, jau tapusius istorija. Štai pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 metais. Iki 1991 metų Lietuva, iš esmės priklausanti antrai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Tačiau po 1998 metų reformos mūsų šalis buvo priskirta pirmai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. Pone Tautvaišiene, Jūsų manymu, koks laikas yra palankesnis?
– Ir tada, kai buvo įvestas šis laikas, sakėme, kad turėtume gyventi savo laiko zonos laiku. Dėl to nekyla jokių abejonių.
– Buvo minimas ir toks terminas, kad 2016 metai bus paskutiniai, kai sukinėsime rodykles. Ar apskritai į mokslininkų rekomendacijas kas nors atsižvelgia, ar jų klausia, kaip būtų geriau?
– Taip. Visą laiką klausia. Mes ir visų šalių astronomai sako, kad turėtume gyventi natūraliu laiku. Kaip minėjau, jau daugelyje šalių tos vasaros laiko įvedimo praktikos atsisakyta. Jau vis dėlto yra mažuma šalių, kur tas laikas taikomas. Todėl tikimės, kad, kai baigsis ES priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, kuri turėtų baigtis kitais metais, gal tas blaivus protas ir nugalės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė patvirtino kariuomenės plėtrai svarbiausios įrangos ir ginkluotės sąrašą
Vyriausybė patvirtino prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris gynybos pramonei leistų išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą jai investuoti. ...
-
E. Dobrowolska įvardijo daugiau detalių apie pareigūno užpuolimą Pravieniškių kalėjime2
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtina, kad praėjusią savaitę Pravieniškių kalėjime įvykęs incidentas, kai buvo sužalotas pareigūnas, susijęs su sudėtingu nuteistuoju, kalinamu kitokiomis nei kiti nuteistieji sąlygomis. ...
-
S. Rudėnaitė apie pavėlintą teismų reformą: esu įsitikinusi, kad tai neatitinka Konstitucijos1
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė neslepia kritiškai vertinanti praėjusią savaitę Seimo priimtą sprendimo pavėlinti teismų reformos įgyvendinimą. Jos įsitikinimu, tokie veiksmai kertasi su Konstitucija, atsakingo valdymo principa...
-
Ukrainiečiai konsultuos lietuvius dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo, parkų įrengimo3
Su Ukrainos kariuomenės Paramos pajėgų vadu generolu majoru Dmitro Hereha trečiadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutarė įkurti bendrą šalių karinių ekspertų darbo grupę, siekiant perimti Ukrainos patirt...
-
VDU vyks tarptautinė konferencija, skirta Kauno geto likvidavimo 80-osioms metinėms paminėti7
Liepos 8–9 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks tarptautinė konferencija „Mąstyti istoriją, suprasti atmintį“ (ang. „Considering History, Understanding Memory“), skirta Kauno ...
-
Kaip prasilenkti su mamyte?1
Kai kurios problemos kyla ne tik iš nežinojimo, bet ir dėl perdėto susireikšminimo ar paprasčiausio mandagumo stokos. Brandaus amžiaus klaipėdietė dalijosi patirtimi bendraujant su supermamyte paplūdimyje. ...
-
„Blue/Yellow“ kartu su D. Grybauskaite pradėjo lietuviškų dronų akciją Ukrainai
„Blue/Yellow“ organizacija kartu su prezidente Dalia Grybauskaite pradėjo naują paramos akciją Ukrainai „Linkėjimai iš Lietuvos“. Jos metu siekiama nupirkti ir į Ukrainos frontą nusiųsti kuo daugiau Lietuvoje pagamintų ar...
-
Orai Lietuvoje: įvardijo, kur lijo daugiausia ir ko tikėtis artimiausiu metu
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo artimiausių dienų orų prognozėmis. ...
-
V. Budnikas: veiksmais prieš I. Trinkūnaitę gyniau viešą interesą1
„Foxpay“ savininkei Ievai Trinkūnaitei paskelbus, kad atmeta bandymo pakenkti Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) prezidento Vytauto Budniko reputacijai kaltinimą ir tvirtinant, jog pastarasis skleidė neteisingą informaciją, portalui...
-
Lietuvoje lankosi ES pasiuntinys sankcijų klausimais D. O'Salivanas2
Lietuvoje lankosi Europos Sąjungos pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O‘Sullivanas (Deividas O'Salivanas). Jis su institucijų atstovais aptars ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo ir sankcijų apėjimo prevencijos klausimus. ...