Lėšų laukia Užupis Vilniuje, gipso atliekų kalnas Kėdainiuose, sovietinės pionierių stovyklos pajūryje.

Europos Komisija apsisprendė mokslo tyrimus ir inovacijas skatinti investuodama daugiau nei 142 mln. eurų į gamta paremtus sprendimus. Įsijungusi į Europos Komisijos patvirtintą programą „Horizontas 2020", Lietuva taip pat galėtų iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ištisuose miestuose ar rajonuose.

„Lietuvoje yra konkrečių probleminių teritorijų, kuriuose būtų galima efektyviai įgyvendinti gamta paremtus sprendimus: jau prisikelianti buvusi pramoninė Užupio teritorija Vilniuje, gipso atliekų kalnas prie trąšų gamyklos Kėdainiuose, sovietinės pionierių stovyklos pajūryje Klaipėdos rajono teritorijoje, buvusios sovietų karinės bazės, kitos. Turime galimybę pritraukti Europos Sąjungos lėšų, diegti gamta paremtus sprendimus ir taip sukurti išskirtinius objektus, kurie garsintų mūsų šalį", - teigė Lietuvos mokslo tarybos mokslinė sekretorė dr. Brigita Serafinavičiūtė.

Jau šį rudenį Europos Komisija skelbs konkursus projektams, pagal kuriuos bus galima įgyvendinti gamta paremtus sprendimus.

„Pasinaudoję Vakarų Europos miestų patirtimi, įsitraukę į tarptautinius projektus, galėtume vienam projektui tikėtis 5 mln. eurų investicijų. Bus finansuojami sprendimai, kurie ne tik pagerintų žmonių gyvenimo sąlygas, bet ir ilgainiui sumažintų išlaidas už komunalines paslaugas bei padidintų nekilnojamojo turto vertę. Tačiau tokiems projektams įgyvendinti reikia efektyvios sinergijos ne tik tarp mokslininkų, verslininkų, bet ir viešojo sektoriaus atstovų, pavyzdžiui, ministerijų, savivaldybių, visos visuomenės aktyvaus dalyvavimo", - sakė dr. B. Serafinavičiūtė.

„Horizonto 2020" konkursuose paraiškas gali teikti įvairių Europos šalių bei sričių institucijų konsorciumai. Šiame kvietime prioritetas teikiamas miestų teritorijų tvarkymui taikant gamta paremtus sprendimus.

Pavyzdžių, kaip gamta paremti sprendimai miestuose keičia žmonių gyvenimo kokybę bei prisideda prie gamtos išsaugojimo ir darnaus vystymosi, toli ieškoti nereikia - Vakarų Europoje sparčiai diegiami inovatyvūs projektai.

Tarkime, jei gyvenate, o gal ką tik nusipirkote butą prie triukšmingos miesto gatvės su langais į pietų pusę, veikiausiai pasikeisite visus langus, o atėjus vasarai svajosite apie oro kondicionierių. Tačiau Vienos gyventojai jums pasiūlytų kitą sprendimą. Pasirodo, nuo triukšmo, kaitros ir oro užterštumo ne tik jus, bet ir jūsų kaimynus kur kas efektyviau apsaugo tinkamais augalais apželdintas namo fasadas.

Tuo tarpu kai kurie švedai vargu ar suprastų mūsų dejavimą dėl didelių sąskaitų už vandenį. Jie jau senokai žino, kad vandens sąnaudas sumažinti padeda apželdintas daugiabučio stogas su drenažo sistema ir lietaus vandeniui skirtais rezervuarais. Dėl to paties apželdinto stogo galima džiaugtis ir stebint vis daugiau įvairesnių rūšių paukščių.

Įvairių pilotinių projektų galėtų sulaukti ir Lietuvos miestai bei rajonai, nes juos remti pasirengusi Europos Komisija.

„Horizontas 2020" - didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, kurios biudžetas septyneriems metams viršija 70 mlrd. eurų. Vien 2016-2017 m. per šios programos tematinį iššūkį „Klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, žaliavų tiekimas" numatoma skirti per 142 mln. eurų. Ši programa skirta spręsti visuomenės iššūkius, padedant įveikti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, skatinant technologinių sprendimų pritaikymą kuriant perspektyvius produktus, turinčius realų komercinį potencialą.