Išeivių organizacijų atstovai atsargiai vertina žinomų Lietuvos teisininkų siūlymą svarstyti vadinamosios lietuvio kortos įteisinimą.

Pasiūlė darbo grupė

Pasiūlymą įteisinti lietuvio kortą Prezidentui Valdui Adamkui vakar pateikė jo sudaryta darbo grupė dvigubos pilietybės problemai spręsti.

Jeigu būtų įteisinta lietuvio korta, ją gautų su Lietuva glaudžių saitų turintys, lietuviškų šaknų užsienio valstybių piliečiai, neturintys teisės gauti Lietuvos pilietybės.

"Lietuvio korta sudarytų galimybę jos turėtojui naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitokiomis teisėmis, kaip ir Lietuvos piliečiui, išskyrus politines ir pilietines teises", – po darbo grupės susitikimo su Prezidentu sakė jos narys teisininkas Dainius Žalimas.

Pasak jo, pasiūlyta pavesti Vyriausybei iki šių metų pabaigos išnagrinėti veikiančius įstatymus ir parengti naują įstatymą, įteisinantį lietuvio kortos įvedimą. "Iš esmės jau dabar įvairiuose įstatymuose numatyta galimybė gauti pažymėjimą, kuris leidžia Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsieniečiams naudotis tam tikromis teisėmis, kurias turi Lietuvos piliečiai. Tačiau tas teisinis reguliavimas yra labai netobulas ir iš esmės taisytinas", – teigė D.Žalimas.

Lietuvio korta leistų lygiomis su Lietuvos piliečiais teisėmis užsiimti ūkine veikla, mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose ir garantuotų kitokias ekonomines ir socialines teises. "Bet politinių teisių toks asmuo neįgytų. Pavyzdžiui, jis negalėtų būti renkamas į Seimą ir negalėtų balsuoti Seimo ar prezidento rinkimuose", – tvirtino D.Žalimas.

Žvelgia įtariai

Bet lietuvių išeivijos atstovai gana įtariai ir atsargiai žvelgia į kiek netikėtą pasiūlymą priimti įstatymą dėl lietuvio kortos. "Nesu detaliai informuotas apie tokį pasiūlymą. Iš pirmo žvilgsnio jis nežavi, ypač toje pagarsėjusios istorijos apie Lenko kortą šviesoje", – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis.

Lietuvoje neseniai kilo triukšmas dėl dviejų Seimo narių turimų Lenko kortų. Suabejota, ar į parlamentą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius, turėdami Lenko kortą, kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.

Pasak G.Žemkalnio, "turi būti suteikta daugiau informacijos, kas čia bus per korta, ką ji reikš, ką ji duos ir kokias problemas išspręs". "Reikia detalesnio šio pasiūlymo turinio, kuris, kaip suprantu, gali atsirasti kiek vėliau, apsvarsčius jį Vyriausybėje", – kalbėjo jis.

G.Žemkalnis apgailestavo, kad Prezidento sudarytoje darbo grupėje nebuvo nė vieno išeivijos atstovo, vien teisininkai.

Referendumo nebus

Darbo grupė taip pat pasiūlė Prezidentui naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuriuo būtų išplečiamos galimybės į užsienį pasitraukusiems lietuviams ir jų vaikams, vaikaičiams bei provaikačiams įgyti Lietuvos pilietybę, netgi jeigu jie jau yra užsienio valstybės piliečiai.

"Įstatyme bus atskiras straipsnis, kuriame bus išvardyti visi atvejai, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis", – pabrėžė D.Žalimas.

Be kita ko, siūloma nustatyti, kad teisę į Lietuvos pilietybę turėtų visi, sovietų okupacijos metais pasitraukę į užsienį arba prievarta išvežti iš Lietuvos teritorijos. "Tarkime, jeigu asmuo buvo ištremtas į Rusijos gilumą ir po tremties dėl įvairiausių priežasčių negrįžo į Lietuvą, tai dabar jis arba jo vaikai galės turėti ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos pilietybę", – pateikė pavyzdį teisininkas.

D.Žalimas pripažino, kad darbo grupėje buvo labai skirtingų nuomonių dėl galimybės praplėsti dvigubos pilietybės taikymą. "Taip, grupėje buvo ir tokių, kurie mano, kad šios pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog dviguba pilietybė galima tik labai retais, išimtinais atvejais. Bet dauguma grupės narių mano, kad visi pateikti pasiūlymai atitinka Konstituciją ir gali būti priimti", – teigė jis.

Tai, kad darbo grupė siūlo iš esmės taisyti Pilietybės įstatymą, reiškia, jog nėra siūlomas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, nustatant beveik neribojamą dvigubos pilietybės teisę. Tokį referendumą planuota rengti šių metų gegužės 17 d. su prezidento rinkimais.

Prezidentas V.Adamkus dar nagrinės darbo grupės pasiūlymus ir apsispręs, ar teiks Seimui jos parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.