- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke siūlo plėsti atskirus atvejus, kai galima dviguba pilietybė, gegužę referendume pritrūkus balsų pakeisti Konstitucijai.
Pasak D. Henke, nors referendume nepavyko pakeisti Konstitucijos, beveik milijonas balsų už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą „yra gautas stiprus mandatas, tiek prezidentui, tiek Seimo nariams, tiek Konstituciniam Teismui“.
Kelia klausimą: kas yra paplitęs reiškinys?
PLB vadovė laikosi pozicijos, jog po gegužę vykusio referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Teismas keliskart yra pasisakęs, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, tačiau, anot D. Henke, KT gali pakeisti poziciją reaguodamas į besikeičiančią situaciją.
„Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo. (...) Europos atvejai rodo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti pagal pasikeitusias sąlygas peržiūrimi. Mes nebesam 1992 metais, mes esam valstybė, kuri praranda daug piliečių, ir kalbant apie „Brexitą“, kai Lietuvos piliečiai ten gyvenantys turės daryti sprendimus, į tas pasikeitusias sąlygas turės reaguoti ir Konstitucinis Teismas“, – BNS pirmadienį Seime sakė D. Henke.
Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo.
Vėliau skaitydama pranešimą Seimo ir PLB komisijos posėdyje ji teigė, kad „KT teisėjai turi išgirsti tautos balsą ir savo sprendimus KT teisėjai gali peržiūrėti ir naujai permąstyti, situacija kita, tautos mandatas duotas“.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas 2006 metais pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys. 2013 metais Teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.
Užsienio lietuvių atstovė D. Henke kelia klausimą, kur tuomet yra riba, kuomet atskiri atvejai tampa paplitusiu reiškiniu.
„KT gali peržvelgti savo sprendimus ir padaryti naują išaiškinimą, nes dabar kalbama apie tai, kad atskiras atvejis negali būti paplitęs. Bet jau žinome, kad Lietuvos ir kitų valstybių piliečių yra mažiausiai 30 tūkstančių, ar tai paplitęs? Jei dar tūkstantis, du tūkstančiai prisidėtų, ar tai vis dar būtų nepaplitęs? Čia jau prasideda filosofija ir kalbos žodžių interpretacija“, – kalbėjo PLB vadovė.
Seimo narys siūlo ruoštis naujam referendumui
Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis tuo tarpu siūlė nesiblaškyti ir ruoštis naujam referendumui, nes bandymas eiti Konstitucinio Teismo keliu dar kartą žlugtų.
„Mes bandėm Seime pilietybės klausimą išspręst, ir trečią kartą KT pasakė labai aiškiai – ne. Nors aš buvau entuziastas to sprendimo (pilietybės išplėtimo be referendumo – BNS) ir nenorėjau referendumo, dabar su savo visa patirtimi siūlau ketvirtą kartą į tą pačią upę nebandyt lipt, tiesiog nepasiseks“, – komisijos posėdyje sakė Ž. Pavilionis.
„Nors yra jaunų teisininkų, daug tokių žmonių kaip aš, kurie mano, kad galima būtų Seime išspręst, bet daugumos tokios nėra – nei Konstituciniame Teisme, nei, kiek supratau, aplinkui, politikų nuomonės, Prezidentūros nuomonė yra kitokia“, – pažymėjo parlamentaras.
Anot Ž. Pavilionio, įvertinus tai, kad jaunimas palankiai žiūri į dvigubos pilietybės išplėtimą, referendumas turėtų pavykti, tik tam reikia bent dvejų metų kampanijos.
„Siūlau bandyt ruoštis naujam referendumui. Aš manau, kitą kartą laimėsim, jauna karta vis labiau už jus, absurdas to nepadaryt, bet tam reikia labai rimtai dirbt, mažiausiai dvejų metų“, – kalbėjo politikas.
Posėdyje pranešimą skaičiusi bendruomenės atstovė iš JAV Laura Vidžiūnaitė siūlė braukti iš Administracinių nusižengimų kodekso baudą nepranešus apie įgytą kitos valstybės pilietybę, nuostatą pavadinusi „pertekline priemone“.
„Esu įsitikinus, kad patraukimas administracinėn atsakomybėn ir piniginių baudų taikymas yra perteklinė priemonė, žmogus ir taip nubaudžiamas, netekęs stipriausio saito su valstybe – pilietybės. Siūlyčiau pripažinti šį Administracinio nusižengimų kodekso straipsnį netekusiu galios“, – sakė L. Vidžiūnaitė.
Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą šiuo metu užtraukia 300–850 eurų baudą.
Gegužę vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, ir nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK pradėjo tyrimą dėl „Didžiųjų TV3 debatų“: užkliuvo, kad dalyvavo tik šešios partijos13
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pradėti tyrimą dėl TV3 televizijos kandidatų į Seimą debatų laidų – bus vertinama, ar į jose dalyvaujant tik šešių populiariausių politinių partijų lyderiams yra užtikrinamas lygiate...
-
P. Gražuliui – smūgis į veidą: politikas tikina, kad tą padarė R. Žemaitaičio komandos narys36
Europos Parlamento (EP) narys ir Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Petras Gražulis teigia, kad rinkimų agitacijos metu Rietavo turgavietėje jam į veidą smogė Remigijaus Žemaitaičio komandos narys. ...
-
Dėl partnerystės klausimo Laisvės partijai kritiką žeria ir opozicija, ir bendražygiai3
Šios kadencijos Seime trūkstant palaikymo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančiam Civilinės sąjungos įstatymui, kaltinimus dėl žlugusios iniciatyvos Laisvės partijos atžvilgiu žeria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai &nd...
-
Žiniasklaida: M. Navickienės šeimą su V. Germanu siejo ir skolos12
Prieš ketverius metus buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko valdoma įmonė „LITLAB“ perėmė verslininko Vilhelmo Germano įsiskolinimus kreditoriams, praneša LNK. ...
-
Seimo rinkimai: nuo antradienio – išankstinis balsavimas8
Jau kitą savaitę išankstiniu balsavimu prasidės Seimo rinkimai. ...
-
Vilniuje susirinkusi rusų opozicija – skeptiška dėl saviškių vaidmens užpuolant L. Volkovą20
Į kasmetinį Vilniuje rengiamą Laisvosios Rusijos forumą šeštadienį susirinkusi šios šalies opozicija skeptiškai vertina pranešimus apie tai, kad išpuolį prieš velionio Aleksejaus Navalno bendražyg...
-
E. Vaitkus Berlyne susitiks su „Alternatyva Vokietijai“ atstovais: kalbėsis dėl derybų su Rusija24
Lietuvos liaudies partijos sąrašą į Seimo rinkimus vedantis Eduardas Vaitkus antradienį vyksta į Berlyną, kur susitiks su Rusijai palankios kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos „Alternatyva Vokietijai“ atstovais. ...
-
„Politico“: nors gynybos komisaro portfelio laukia A. Kubilius, daugiau įtakos turi kitas asmuo8
Nors Europos Sąjungos (ES) pirmojo gynybos komisaro portfelis buvo pasiūlytas Andriui Kubiliui, jo atsakomybių srities funkcijas, kaip skelbia įtakingas leidinys „Politico“, žymiai efektyviau atlieka kitas, daugiau galios ir pinigų turintis a...
-
Įvertino naujausius partijų reitingus: politikai – priblokšti tuo, ką mato68
Iki Seimo rinkimų likus 10 dienų, Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ aplenkė konservatorius ir tapo antra populiariausia partija Lietuvoje. R. Žemaitaitis aiškina, jog jis visą vasarą dirbo, o ne gulėjo. Konservatoria...
-
G. Landsbergis ES ambasadorius paragino sutarti dėl 15-ojo sankcijų paketo Rusijai
Su Lietuvoje reziduojančiais ir akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo Ukrainos pajėgumų stiprinimą. ...