- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialinių tyrimų centras teigia, kad Lietuvoje 2050 metais gali gyventi 3 mln. žmonių, tačiau tam būtina jau dabar imtis demografinės politikos priemonių ir nebijoti įsileisti imigrantų. Teigiama, kad Lietuva kasmet praranda 12–15 tūkst. gyventojų ir prognozuojama, kad 2050 metais vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.
– Ką daryti, kad Lietuvos populiacija nustotų mažėti?
– Priežastys yra dvi. Viena priežastis yra neišvengiama – mirčių ir gimimo skirtumas. Pas mus vis labiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Dabar skaitlingiausia gyventojų grupė yra gyventojai, kurių amžius 57–62 metai. Ateityje ši amžiaus grupė didės, artės prie vyresnio amžiaus grupių, kur mirtingumas – dar didesnis, o gimstamumas pas mus yra nepakankamas. Dėl to skirtumo, kad miršta daugiau nei gimsta, mes kiekvienais metais prarandame apie 12–15 tūkst. žmonių. Kiti 10–20 tūkst. gyventojų prarandame dėl emigracijos – išvykstančiųjų yra daugiau nei atvykstančiųjų. Tačiau šie procentai pasikeitė ir nuo 2019 metų pas mus emigracinis praradimas sumažėjo ir faktiškai išnyko. Pas mus daugiau atvyksta negu išvyksta. Tokiu būdu praradimas gaunasi dėl dėl natūralių pokyčių – miršta daugiau nei gimsta. Migracija šiandien viską keičia. Anksčiau dėl migracijos prarasdavome dar daugiau, iki 30 tūkst. gyventojų kiekvienais metais. Dabar migracija užtikrino, kad mes turime didėjantį gyventojų skaičių Lietuvoje.
– Kalbant apie pačią žmonių iš Lietuvos emigraciją, ji vis tiek kažkokia yra. Ar mums dar reikėtų grįžti prie emigracijos klausimo ir kažkaip mąstyti, kaip ją stabdyti?
– Absoliučiai. Pagrindinė problema yra, kad iš Lietuvos vis dar išvyksta apie 20 tūkst. žmonių. Tai yra kategoriškai per didelis skaičius. Iš vienos pusės reikia suprasti, kad laisvas gyventojų judėjimas yra didelis demokratinės šalies laimėjimas, kad žmonės gali laisvai judėti, gyventi, kur nori, kurie nori mokytis, kurti šeimą. Tačiau iš kitos pusės – kiekvienais metais prarasti 20 tūkst. žmonių yra per didelis, per brangus praradimas Lietuvai. Lietuvoje sąlygos labai pasikeitė. Yra labai daug teigiamų pokyčių. Tačiau darbai turi būti vykdomi dar rimčiau visose srityse, kalbant tiek apie darbo apmokėjimo sistemas, tiek bendrojo ugdymo sistemas. Mums naudingas sveikas skaičius būtų apie 5–10 tūkst. emigrantų. Labai norėtųsi, kad didėtų reemigracija. Žinome, kad tikrai ne visi žmonės gerai integravosi užsienyje. Būtina ieškoti būdų ir stiprinti reemigracijos tendencijas, sistemizuoti ir ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti imigrantus iš kitų šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar nereikėtų grįžti prie gimstamumo skatinimo klausimo? Galbūt valdžia galėtų taikyti dar dosnesnes priemones jaunoms šeimoms?
– Galima ir toliau dirbsime stiprindami jaunos šeimos padėtį. Svarbiausia ne tiek turėti vaiką, kiek efektyviai jį ugdyti. Taip pat būtina pasirūpinti turimais vaikais. Mes tik neseniai apribojome Lietuvoje vaikų skurdą. Švietimo sistemoje labai atsiliekame. Manau, kad tai yra pagrindinė investicija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutaria, jog galėjo įdėti daugiau pastangų perspėjant visuomenę apie audrą
Įvairių šalies institucijų atstovai konstatavo, jog buvo galima įdėti daugiau pastangų, aktyviau bendradarbiauti, kad visuomenė būtų perspėta apie pastarąją parą Lietuvoje kilusią audrą ir liūtis. ...
-
Kreipėsi į A. Dulkį: įtaria, kad ministerija vienašališkai pratęsė COVID-19 vakcinų užsakymą4
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl ministerijos sprendimų, užsakant daugiau vakcinų nuo COVID-19. ...
-
Vilniaus meras pasidalijo audros padariniais: nutrūkusi žmogaus gyvybė – didžiausia netektis1
Stichija Vilniuje prasisuko galingai, krūva medžių išlaužyta ir išdraskyta, dalis jų nugriuvo ant gatvių ir automobilių, namų. ...
-
Po audros – elektros generatorių pirkimo karštinė: ar gelbės ir bute?1
Išgirdę ESO raginimą ir išsigandę, kad be elektros dar teks gyventi kelias dienas, lietuviai iššlavė elektros generatorius. Pardavėjai Vilniuje sako, kad dabar nelabai turi ką pasiūlyti – pirmadienį telefonai netilo ir...
-
Nuo rugpjūčio panevėžiečiai už šilumą ir karštą vandenį mokės daugiau
Bendrovei „Panevėžio energija“ nustačius naujas kainas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panevėžiečių piniginės rugpjūtį kiek patuštės. ...
-
Vilniuje uždaromas eismas Mūrinės Vokės tvenkinio tiltu
Sostinėje laikinai uždaromas eismas Lentvario gatvėje esančiu Mūrinės Vokės tvenkinio tiltu. Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, po sekmadienį praūžusios audros po tiltu nustatyta grunto išplova. ...
-
Teismas: valstybė narė į Bendrąjį Teismą gali siūlyti ne aukščiausią sąraše kandidatą
Valstybė narė iš nacionalinės ekspertų grupės sudaryto sąrašo į teisėjus gali siūlyti ne aukščiausią vietą užėmusį kandidatą, šią savaitę paskelbė Bendrojo Teismo buvusio teisėjo Virgilijaus Valančiaus bylą i&s...
-
Dėl nutrūkusio elektros tiekimo Vilniuje neveikia du darželiai
Dėl per audrą sutrikusio elektros energijos tiekimo Vilniuje neveikia du lopšeliai-darželiai „Bajorėlis“ ir „Žuvėdra“. ...
-
Plungėje atidaryti grupinio gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės1
Plungėje atidaryti dveji grupinio gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės darbingo amžiaus žmonėms su negalia, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Rinktinės ARAS pareigūnai – VRM Jungtinių specialiųjų pajėgų dalis (vaizdo įrašas)
Pristatytos VRM Jungtinės specialiosios pajėgos – universalus darinys, kuris gebės veikti pagal tas pačias užduotis, vadovausis vienu valdymo standartu, o ateityje, planuojama, turės tą pačią ekipuotę bei standartizuotą ginkluotę. ...