Konstitucinio Teismo (KT) pirmadienį paskelbta išvada dėl įstatymų, leidusių įsteigti "Leo LT", sukėlė politikų ir ekspertų diskusijas, kas laimėjo šioje byloje, – Lietuvos elektros energetikos giganto šalininkai ar priešininkai. Vyrauja įsitikinimas, kad iš esmės priimtas kompromisinis sprendimas, kuris neleis išformuoti "Leo LT", bet padės pagrindą labiau apginti valstybės interesus šioje bendrovėje.

Egidijus Jarašiūnas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs KT teisėjas:

Ko gera, būtų per drąsu teigti, kad viena ar kita pusė ("Leo LT" šalininkai ir oponentai – red. past.) galėtų būti laikoma laimėjusia arba pralaimėjusia šioje byloje. Nedrįsčiau taip vertinti susidariusios padėties.

Iš tiesų, matome, kad tie Atominės elektrinės įstatymo nuostatai, dėl kurių abejota ir kuriuos savo kreipimesi į KT buvo išdėstęs Seimas, pripažinti atitinkančiais Konstituciją. Tačiau jai prieštaraujančiais pripažinti kai kurie kiti įstatymų nuostatai.

Tad ir viena, ir kita pusė šį tą pasiekė teisme, šį tą prarado. Turbūt galima sakyti ir taip – pareiškėjas, šiuo atveju Seimas, pasiekė ne viską, ko galbūt tikėjosi.

Kęstutis Čilinskas, Teisės projektų ir tyrimų centro ekspertas:

Svarbu, kokius pažeidimus KT nustatė, o ne tai, kokių pažeidimų įstatymo tekste jis nerado. KT vadovavosi nuostata, kad "Leo LT" turi būti ne elektros energijos tiekimu užsiimanti bendrovė, o tokia, kuri savo sujungtų bendrovių lėšas atiduoda atominės elektrinės ir jungčių statybai.

Be to, KT nenagrinėjo paties "Leo LT" sandorio. Jo dokumentai yra akivaizdžiai korupcinio pobūdžio. Jais iš esmės pareigūnai, sudarę sandorį, valstybės energetikos turtą atiduoda valdyti privačiai bendrovei valdyti ir nustato jai teisę pelnytis iš valstybės gaminamos elektros energijos pardavimo, o valstybei lieka pareigos ir išlaidos rūpinantis naujos elektrinės ir jungčių statyba.

Vienintelė išeitis – pripažinti šį sandorį niekiniu ir taikant Civilinio kodekso taisykles įpareigoti privačią bendrovę grąžinti valstybei visą tą didžiulį kapitalą, kurį gavo pagal sandorį. Bandymas keisti sutartį būtų labai žalingas valstybei.

Gintautas Mažeika, "Leo LT" valdybos pirmininkas:

Labai teigiamai vertiname tai, kad paskelbtas teismo sprendimas. Dėl to atsirado tam tikras aiškumas. Įmonei tai labai gerai: klausimo dėl veiklos teisėtumo tokiai bendrovei, kuri vykdo tokios svarbos projektus, neturėtų būti. KT sprendimas sudėliojo visus taškus ant "i". Dabar bendrovė žengia į kitą kokybinį veiklos etapą.

Kaip vykdyti patį KT sprendimą, yra politikų reikalas. Bendrovė turi toliau veikti. Tą ir darome.

Bendrovės akcininkai turi apsispręsti, ar keisti valdybą. Jeigu bus nuspręsta, kad turiu palikti savo postą, nedelsdamas taip ir padarysiu. Nereikia iš to daryti problemos, į tai žvelgiu ramiai ir filosofiškai.

Apie galimus pokyčius kalbama jau kurį laiką. Jeigu galvotume tik apie tai, negalėtume dirbti. Manau, valdyba yra kompetentinga, o akcininkai turi teisę spręsti.

Andrius Kubilius, Ministras pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas:

KT į Seimo narių iškeltus klausimus, ar "Leo LT" formavimas sujungiant kelias bendroves į vieną, be konkurso suteikiant šiai bendrovei monopolininkės teises tiekti elektrą ir svarstyti svarbiausius energetikos objektus, atsakė, kad tai nepažeidė Konstitucijos. Tad abejonės, kad pats formavimas galėjo pažeisti konstitucinės teisės principus, išsklaidytos.

KT aiškiai įvardijo vieną dalyką – įstatyme numatytas valdymo modelis prieštarauja Konstitucijai, nes jame nėra aiškiai apibrėžta valstybės atsakomybė ir prievolė valdant didįjį akcijų paketą tinkamai ginti valstybės ir visuomenės interesus. Taip pat ginti taip, kad būtų siekiama vieno pagrindinių tikslų, dėl ko buvo priimtas įstatymas statyti atominę elektrinę.

Neišvengiamai turėsime priimti sprendimus atsižvelgdami į KT sprendimą ir keisdami patį "Leo LT" valdymą.

Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas:

Nepaisant įvairių politikų spaudimo, nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT" teisiškai ir konstituciškai suformuota teisingai. Manau, taip galima traktuoti KT nutarimą.

Teismas atkreipė dėmesį į keletą trūkumų, kuriuos padarė ne tuometė Vyriausybė, bet Seimas. Paaiškėjo, jog visa rinkimų propaganda apie esą neteisingai valstybės pasirinktą nacionalinio investuotojo partnerį tėra tik melas.

KT teisingai suprato strateginę šio projekto reikšmę Lietuvai – paliko galimybę dabartinei Vyriausybei, papildžius kai kuriuos įstatymus, tęsti projektą, kuris vienintelis gali užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos pirmininkas:

Galima tik sveikinti KT nutarimą. Dabar jo įgyvendinimas yra Seimo rankose. Jis turės imtis atitinkamų veiksmų. Tikriausiai reikės pritaikyti įstatymus, kad jie atitiktų Konstituciją. Reikia tikėtis, kad visa tai nebus tik paskelbta ir palikta, kaip buvo "Alitos" istorijoje.

Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas:

KT sprendimą pavadinčiau kompromisiniu. Seimui, matyt, reikės pataisyti kai kuriuos įstatymus, tačiau pati "Leo LT" išliks. Galima iš naujo įvertinti akcijų dalis, kurios iš pradžių kėlė abejonių. Bendrovės valdžioje bus daugiau valstybės atstovų, kurie prižiūrės, ar jos veikloje tinkamai atstovaujama valstybės interesams.

Bet neatmestina ir galimybė performuoti "Leo LT", tačiau tai priklausytų nuo visų akcininkų, įskaitant ir privačių, geros valios. Esu už ryžtingas priemones, kurios leistų kuo skubiau pradėti naujos atominės elektrinės statybą.