Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Nuo spalio 30 iki lapkričio 12 dienomis vykdytos apklausos metu dalyvavusių asmenų buvo prašoma įvertinti savo šeimos finansinė padėtį.

Tyrimo rezultatai rodo, kad moterys, jaunimas, mažesnių miestų gyventojai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu ar uždirbantys didžiausias pajamas, dažniau vertino savo šeimos padėtį pozityviai.

Tuo metu, tyrimo duomenimis, kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomi, pensininkai, ūkininkai bei bedarbiai.

Tyrimas parodė, kad gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerėjančią, daug geriau vertina ir Lietuvos ekonominę padėtį – 71 proc. jų mano, kad ekonominė padėtis šalyje per 2 mėnesius pagerėjo, o kad ji pablogėjo nurodė tik 6 proc. tokių asmenų.

Apklausa rodo, kad 69 proc. žmonių vertinančių, kad jų šeimos situacija nepakito, taip pat vertina ekonominę situaciją kaip stabilią. Tik 6 proc. jų manė, kad ekonominė situacija blogėjo.

Tuo metu 79 proc. teigiančių, kad blogėjo finansinė padėtis šeimoje, tokią padėti mato visoje Lietuvoje. Tarp gyventojų, manančių jog jų finansinė padėtis pablogėjo, tik 2 proc. vertino, kad Lietuvos ekonominė padėtis – gerėjanti.   

Lyginant su 2022 m. lapkričiu, manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis per paskutinius kelis mėnesius blogėjo, sumažėjo 30 procentinių punktų, nuo 66 proc. iki 36 proc. O per paskutinius 12 mėnesių šeimos finansinę padėtį vertinančių kaip blogėjančią sumažėjo 12 procentinių punktų.

Kaip ir vertinant ekonominę padėtį Lietuvoje, šeimos finansinės padėties vertinimai optimistiškiausi buvo prieš 5 metus, 2019 m. gruodį.

Dabartiniai gyventojų vertinimai yra tokie patys, kokie buvo prieš 10 metų – 2014 m. lapkritį, kai 11 proc. respondentų šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, 50 proc. kaip nepakitusią ir 38 proc. kaip tuo metu pablogėjusią.

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.

Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.