- Jurgita Andriejauskaitė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje baigiamos įrengti 197 Norvegijos finansuotos modernios sirenos, kurios 100 kilometrų spinduliu aplink Astravą pajėgs informuoti 75 proc. gyventojų apie galimą incidentą atominėje elektrinėje.
Planuojama, kad per porą metų bus įrengta dar apie 500 tokių sirenų.
„Iš šito norvegų finansavimo yra įsigyta 197 sirenos ir jų valdymas, (...) įgyvendinus šitą projektą bus uždengtas ruožas 100 kilometrų nuo Astravo, nes tuo metu planuojant projektą ir derinant pirkimų apimtis dar nebuvo karo pavojaus kaip tokio numatyta, nes projekto parengimas, įgyvendinimas trunka ganėtinai ilgą laiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius.
Viena tokių sirenų pirmadienį pademonstruota ties Vilniaus klinikine ligonine. Modernios sirenos, anot S. Greičiaus, ne tik skleidžia įspėjamąjį signalą, tačiau leidžia transliuoti ir žodinį tekstą.
PAGD vado teigimu, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, reikia įsigyt dar bent 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti pasiekiamumą ne tik dėl Atsravo atominės elektrinės pavojaus, bet ir kitų geopolitinių grėsmių.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, minimi 500 sirenų įgyvendinant kitą norvegų projektą Lietuvoje bus įrengti per artimiausius dvejus metus. Projektų bendra vertė sieks apie 10 mln. eurų.
Užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną.
A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje turimas sirenų tinklas „šiuo metu gana blogas“, nes maždaug tūkstantis sirenų leidžia perspėti apie 57–58 proc. šalies gyventojų. Įrengus Norvegijos fondo finansuojamas sirenas tinklas bus išplėstas.
„Tai leis pasiekti geresnį informuotumą gyventojų ir užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną. Tikslas pasiekti, kad 75 proc. visos Lietuvos gyventojų girdėtų, kad situacija sudėtinga, oro pavojus ar kita situacija, ir galėtų tinkamai sureaguoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje esantis sirenų tinklas visgi yra neblogas, lyginanti su estais ar latviais, kur tinklas sudaro 200 sirenų.
Ministrės teigimu, tarp darbų numatytas ir sirenų tinklo centralizavimas. Šiuo metu ji yra decentralizuota.
„Tai reiškia, kad kiekviena sirena gali būti pajungiama atskirai arba kiekviena savivaldybė organizuoja sirenų įjungimą pagal tai, kokius turi mechanizmus ir algoritmus. Mes dirbame link to, kad turėtume centralizuotą, tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas esant oro pavojui ar kitai situacijai galėtų centralizuotai paspausti mygtuką, ir arba visoje Lietuvoje, arba konkrečioje vietoje įsijungtų sirenos“, – teigė A. Bilotaitė.
Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu kuriama mobili aplikacija, kuri leistų efektyviai įspėti gyventojus apie galimus pavojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vadinamųjų Maskvos namų nugriovimui Vilniuje numatyta 1,8 mln. eurų10
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija penktadienį paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimą. ...
-
Vilniuje pradeda veikti pirmieji vidutinio greičio matuokliai1
Penktadienį sostinėje pradeda veikti pirmieji vidutinio greičio matuokliai. Jais greitis bus matuojamas Geležinio Vilko, Narbuto gatvėse ir Vakariniame aplinkkelyje. ...
-
Dėl nutekintų gyventojų duomenų – 9 tūkst. eurų bauda Vilniaus rajono savivaldybei
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai skirta 9 tūkst. eurų bauda už kibernetinės atakos metu nutekintus gyventojų duomenis, penktadienį pranešė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). ...
-
Nepriklausomybės aikštės tvarkymą planuoja pradėti 2025 metais
Nepriklausomybės aikštės tvarkymo darbai bus pradėti 2025 metais, taip pat planuojama sutvarkyti parlamento rūmų teritoriją bei atkurti fontaną, penktadienį pranešė Seimo kanceliarija. ...
-
Po darbo grupės atrankos į ES Bendrojo Teismo teisėjus siūlomi trys kandidatai
Po premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos darbo grupės atrankos į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo teismo teisėjus siūlomi trys kandidatai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Kam Kaune „Rail Baltica“ turės daugiausia įtakos?2
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, atskleis augančio miesto vertes verslui ir keliautojams, sako „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andri...
-
Uždek žvakelę: šauliai kviečia pagerbti mūsų laisvės kovotojus3
„Gali muštis į krūtinę, kad esi patriotas, bet jeigu ten, kur gyveni, apžėlęs ir apleistas paminklas mūsų laisvės kovotojams, nugriuvęs partizanų žūties vietą ženklinęs kryžius, tavo kalbos – tik kiauro puodo skambėjimas. R...
-
Vilniaus universitete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras1
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras, penktadienį pranešė aukštojo mokslo įstaiga. ...
-
Aplinkosaugininkai patikrino per 400 automobilių dėl taršos: rezultatai nustebino8
Aplinkosaugininkai 18-oje šalies savivaldybių patikrino 426 transporto priemones, nė viena jų neviršijo taršos normų, kitą savaitę patikrinimai prasidės Vilniaus regione, sako Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas. ...
-
Visuotiniame susirinkime bus išrinkta nauja Teisėjų taryba
Visuotiniame teisėjų susirinkime Vilniaus rajone penktadienį bus pristatyti kandidatai ir ketveriems metams išrinkta Teisėjų taryba. ...