Šalies vadovai kviečia prisiminti Baltijos kelio prasmę

Minint Molotovo-Ribentropo pakto 79-ąsias ir Baltijos kelio 29-ąsias metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos kelias yra atgautos laisvės prisiminimo simbolis.

„Rugpjūčio 23-iąją širdimi prisiminkime Baltijos kelio vienybę su visais į laisvę pakilusiais šviesiais bei drąsiais žmonėmis. Ir kartu su Europa pagerbkime stalinizmo ir nacizmo aukų, nesulaukusių išsivadavimo valandos, atminimą“, - sako D. Grybauskaitė.

Premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad 1939 metais rugpjūčio dvidešimt trečiąją buvo pasirašytas Molotovo - Ribentropo paktas. Anot premjero, šis klastos ir išdavystės kupinas dokumentas ne tik pasmerkė Lietuvą okupacijai, bet ir lėmė būsimo pasaulinio karo pradžią.

„Lietuvoje niekada neužgeso tikėjimas laisve ir visada ruseno viltis atkurti nepriklausomybę. Todėl Sąjūdžio pakelta Lietuva 1989 metais rugpjūčio 23 dieną kartu su šimtais tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų susikibę rankomis drąsiai išėjo į Baltijos kelią. Ši gyvoji grandinė nuo Vilniaus iki Talino visam pasauliui parodė mūsų solidarumą ir ryžtą vieningai siekti laisvės. Minėdami Juodojo kaspino - Baltijos kelio dieną, branginkime laisvę ir saugokime nepriklausomybę, visada prisiminkime, kad tik susitelkimas, vienybė ir ryžtas padeda mums išsaugoti pamatines vertybes, skatina kurti klestinčią ir saugią Lietuvą“, - pažymėjo ministras pirmininkas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Baltijos kelias papildė viso pasaulio istorinę atmintį ir tai yra tikras vienybės pavyzdys visam pasauliui.

„Baltijos kelias parodė lietuvių, latvių ir estų žmonių nuomonę ir ateities kūrimo ryžtą, tai buvo pasaulyje dar neregėta tautų valios išraiška, tikras vienybės stebuklas. Svarbiausia, kad įvykęs jis turėjo atgarsį ir toli Maskvoje, kur jau tuomet oficialiai buvo pasmerktas Molotovo ir Ribentropo paktas, o slaptieji protokolai buvo pripažinti teisiškai niekiniais nuo jų pasirašymo dienos. Tai verta pabrėžti vis pasigirstant įvairiems kitokiems vertinimams ar interpretacijoms“, - teigia Seimo pirmininkas

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį. Sutarties slaptais protokolais taip pat buvo pasidalinta įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europoje - Maskvai teko Suomija, Estija, Latvija, rytinė Lenkijos dalis ir Besarabijos regionas, tuo tarpu Vokietijai liko vakarinė Lenkijos dalis ir Lietuva. Po 11 dienų, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, slaptieji protokolai buvo pakoreguoti - Vokietijai liko didesnė Lenkijos dalis, tuo tarpu Lietuva perduoda sovietų įtakos zonai, išskyrus dalį Suvalkijos - šią teritoriją SSRS iš Vokietijos nupirko 1941 m. už daugiau nei 7 mln. dolerių.

Sumanytojai buvo estai

Prieš beveik tris dešimtmečius Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusios gyvosios rankomis susikibusių žmonių grandinės pabaigos nėra - Baltijos kelias tęsiasi mūsų širdyse, nors šio stebuklo ir tokio vienybės jausmo dar kartą jau negalėsime patirti. Šiemet minimos 29-osios Baltijos kelio metinės.

Trys tautos, apie milijoną lietuvių, po pusę milijono latvių ir estų, susikibę rankomis stovėjo kelyje nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Jau vien tai Baltijos kelią daro unikaliu reiškiniu Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijose. Jo sumanytojai buvo estai, itin aktyviai kelią organizavo ir dalyvavo lietuviai. Pirminis sumanymas buvo platesnis, buvo manoma į grandinę sujungti visas Europos tautas, nukentėjusias nuo Molotovo-Ribentropo pakto. Kelias turėjo prasidėti Bukarešte, nes 1940 m. Rumunija neteko Besarabijos, eiti per Varšuvą, nes ją pasidalijo hitlerinė Vokietija ir stalininė Sovietų Sąjunga, paskui - per Baltijos valstybių sostines ir baigtis Helsinkyje, nes Suomija irgi buvo pasiskirta sovietų, bet apgynė laisvę, nors ir neteko dalies teritorijų. To meto sienų įveikti nepavyko, kitu atveju tai būtų buvęs europinės reikšmės įvykis.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisviems. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Bauskė-Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pavyzdžiui, 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias - buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Šiandien Baltijos kelias pirmiausia suprantamas kaip žymiausias reiškinys Nepriklausomybės priešaušryje, kitas žingsnis jau buvo valstybės atkūrimo paskelbimas. Trys tautos parodė sugebėjimą bendradarbiauti ir kartu siekti vieno tikslo.

Viena iš 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė, save vadinanti „Sąjūdžio eiline“, interviu Eltai yra sakiusi, kad tą įsimintiną dieną labiausiai jaudino žmonių vienybė ir trispalvių vėliavų su juodais kaspinais jūra.

„O kiek žvakučių tuomet degė Baltijos kelyje - tiems žmonėms, kurie negalėjo stovėti Baltijos kelyje, nes žuvo už laisvę, nesulaukė tos dienos. Nors tai buvo trečiadienis, darbo diena, niekas iš organizatorių nesitikėjo, kad susirinks šitiek žmonių, nors buvome sudarę tikslius grafikus, kas iš kur suvažiuos. Tai pranoko viską. Tokio stebuklo, koks buvo tada, niekada gyvenime daugiau nebus. Nežinau, ar jaunimas ką nors panašaus kada nors galės patirti...

Tuoj po Baltijos kelio buvo didelė reakcija Kremliuje, Maskvoje. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 26 dieną, įvykęs TSKP CK plenumas mus išvadino nacionalistais ir fašistais. Bet įdomiausia, kad tų pačių metų Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, Maskvoje oficialiai buvo pasmerktas Molotovo ir Ribentropo paktas, slaptieji protokolai buvo pripažinti teisiškai niekiniais nuo jų pasirašymo dienos. Tai reikia labai akcentuoti ir priminti šiais laikais, pasigirstant įvairiems vertinimams iš Rusijos pusės.

(...) Prisimenu, kad iš ryto buvo nešamos gėlės į Sąjūdžio būstinės kiemelį Gedimino prospekto pradžioje. Tos gėlės buvo skirtos barstyti iš lėktuvų Baltijos kelyje, jos turėjo būti pakrautos į sunkvežimius ir išvežtos į Kauną perduoti aviatoriams. Kaip dabar prisimenu, atbėga žmonės ir sako, kad jau nebėra kur dėti tų gėlių! Labiausiai tuomet įsidėmėjau žmonių veidus - šviesūs, taurūs veidai. Maniau, kad tos gėlės suneštos iš kolektyvinių sodų ar iš darželių prie namų, o viena močiutė ir sako: „Ne, vaikeli, aš jas pirkau...“. Ir ne tik gėles pirko - koplytstulpius Baltijos kelyje žmonės statė savo lėšomis.

Pamenu, tą vakarą Sąjūdžio būstinė buvo ištuštėjusi - visi išvyko į Baltijos kelio trasą, o mes keliese likę devynioliktą valandą jau bėgome susikabinti rankomis, bet vėl - skamba telefonai, negalime išeiti. Tai ištiesėme rankas - langai buvo atidaryti, per juos tiesėme rankas žmonėms Katedros aikštėje.

(...) Daug žmonių nebeišeis į Baltijos kelią paminėti šios sukakties - juk tada jame stovėjo ir Medininkuose žuvę muitininkai, ir Sausio 13-osios aukos. Per du dešimtmečius labai daug žmonių netekome - nei Vytautas Kernagis dainų nesudainuos, nei Jurga Ivanauskaitė nebeparašys, nei Loretos Asanavičiūtės nepamatysime...

Labai svarbu suvokti, kad Baltijos kelias parodė lietuvių, latvių ir estų tautų nuomonę ir ateities kūrimo ryžtą, tai buvo pasaulyje dar neregėta tautų valios išraiška. Tai buvo ir kiekvieno žmogaus pasirinkimas, klausiant savęs, ką galiu padaryti šiomis aplinkybėmis“, - Baltijos kelio 20-mečio proga Eltai sakė A. Rupšytė.

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia nemokamai aplankyti ekspozicijas.

Šiauliuose, prie Sukilėlių kalnelio, vyksiantis renginys Baltijos keliui atminti suburs šiauliečius sugiedoti „Tautišką giesmę“ kartu su Šiaulių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choru „Tremtinys“, pasiklausyti prisiminimų bei pasimėgauti Šiaulių pučiamųjų instrumentų orkestro ir solisto Juozo Janužo koncertu. Po koncerto šiauliečiai kviečiami į Šv. Mišias, kuriomis bus pagerbti kovojusieji ir žuvusieji už Lietuvos laisvę.

Apie 18.00 val. virš Kauno suplevėsuos milžiniška trispalvė. Apie 130 kv. m vėliavą į dangų palydės aitvarai, kuriuos suvaldyti sugeba Lietuvos aitvarų meistrų ir dangaus menininkų komanda „Užantis”. Trispalvės skrydžiu siekiama priminti Baltijos kelią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VYTAUTAS

VYTAUTAS portretas
TADA BUVO KITAIP.TIKĖJOME Į TIKRĄ LAISVĘ,TEISYBĘ,VALDŽIOS DARBĄ ŽMONĖMS,Į GĖRĮ.TODĖL RINKOMĖS.DABAR SUNKIAI SURINKSIT KILOMETRĄ,NES TOS LAISVĖS,TEISYBĖS,PAGARBOS ŽMOGUI NELIKO,NES VISKĄ Į PINIGUS PAVERTĖ,O LAISVĘ NUO RUSŲ JANKIAI PERĖMĖ.LIETUVOS ŽEMĘ MINA JANKIŲ IR KITU ŠALIŲ OKUPANTŲ BATAI.SAVŲ PINIGŲ NELIKO.O KOKIA GALI BŪTI LAISVA ŠALIS BE SAVO VALIUTOS.TURĖJOM RUBLĮ,UŽ KURĮ GALĖJOM PRAGYVENTI IŠ ALGOS,O GAVOM EURĄ UŽ KURĮ PENSININKAI BADAUJA.

Aš negaliu prisiminti.

Aš negaliu prisiminti. portretas
Nes tuojau pat matau ką iš Tautos siekio padarė sukčiai ir cinikai iki šiol tupintys seime, ministerijose ir kt.šiltose valstybinėse struktūrose.Užvaldę valstybę ir prekiaujantys poveikiu.Leidę išlėšti banditams visą šalies turtą ir įsileidę į mūsų Lietuvėlę juodą skurdą, banditus, visus apėmusį nusivylimą ir vertybių niekinimą Niekad daugiau nepatikėsiu..NIEKUO.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Tikrai esu lietuvis nors ir zelemunčikas.Stipriai vagys to lietuvio sąmonę pakeitė.Visi dirbo,neturėjo mobiliakų,ne visi turėjo televizorius,nesiklausė radio,tik daugiausia laikraščius skaitydavo ir kaip burtų lazdele mostelėjus,susirinko milijonai.Dabar pusmetį kviesti giedoti tautinę giesmę panoro tik trečdalis,ir tai kažin ar blaivūs.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių