Nuo 2004 m., kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, iš šalies emigravo beveik 470 tūkst. gyventojų. Dalis jų – nepriklausomybės karta su prestižinių pasaulio universitetų diplomais ir patirtimi tarptautinėse kompanijose – grįžta kurti Lietuvai.

Per pastaruosius trejus metus beveik 70 tarptautinės patirties pasisėmusių jaunuolių grįžo į Lietuvą perduoti užsienyje įgytų žinių ir patirties Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoms: Seimui, ministerijoms, savivaldybėms, valstybės valdomoms įmonėms, kuriose programos dalyviai dirba vienerius metus. Tai – jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ dalyviai.

2012 m. „Investuok Lietuvoje“ inicijuota JPP „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios  užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri  suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

Prioritetas – duoklė Lietuvai

Jaunieji profesionalai jau yra pateikę beveik 300 gerąja užsienio šalių praktika grįstų pasiūlymų, kurių įgyvendinimas prisidės prie  investicinės aplinkos gerinimo, verslumo skatinimo, socialinės apsaugos, konkurencingumo didinimo, Lietuvos įvaizdžio gerinimo ir pilietiškumo skatinimo.

Į Lietuvą sugrįžusių jaunųjų profesionalų dėka parengtos migracijos įstatymo pataisos, leidžiančios Lietuvai pritraukti aukštos kvalifikacijos užsienio specialistus, patvirtinti Darbo kodekso pakeitimai, sumažinantys administracinę naštą verslui, įsteigtas pirmasis Lietuvoje bio-bankas, sukurtas grįžtamojo ryšio vertinimo modelis, kurio dėka viešasis sektorius tobulina verslui teikiamas paslaugas, kitąmet pradėsianti veikti užstato sistema plastikinėms ir skardinėms gėrimų pakuotėms. Tai – tik keli iš daugybės sėkmingai įgyvendintų projektų.

Tarp „Kurk Lietuvai“ dalyvių – ne tik prestižinių pasaulio universitetų absolventai, bet ir mokslų daktarai, kurių užsienyje laukė išskirtinės karjeros galimybės. Tačiau karjerą tarptautinėse kompanijose į metus darbo Lietuvos viešajame sektoriuje iškeitę profesionalai tikina, kad noras pritaikyti įgytą patirtį kuriant savo šalį buvo stipresnis.

„Turėjau keletą pasiūlymų: galėjau likti Londone, važiuoti į Kiprą, Turkiją arba Pietų Afrikos Respubliką, tačiau gavęs pasiūlymą grįžti namo ilgai nedvejojau. Kai gyvenimas suteikia šansą įgyti unikalios patirties, kuri bus naudinga ne tik tau asmeniškai, bet ir tavo šaliai – negali atsisakyti“, – sako JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvis, Jungtinėje Karalystėje Logistikos ir mokslų valdymo magistro laipsnį įgijęs Paulius Valiulis.

Nors 99 proc. programos dalyvių nurodo, kad jei ne JPP „Kurk Lietuvai“, greičiausiai jie nebūtų apsisprendę grįžti į Tėvynę, apie 90 proc. jų po programos lieka dirbti Lietuvoje. Maždaug trečdalis – viešajame sektoriuje.

Iš Afganistano į Anykščius

JPP „Kurk Lietuvai“ sulaukus didelio pasaulio lietuvių ir viešojo sektoriaus institucijų susidomėjimo, 2014 m. Vyriausybė patvirtino programos plėtrą į Lietuvos savivaldybes. Jau pusę metų dalis JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių dirba septyniose Lietuvos savivaldybėse, ten spręsdami  socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo ir regionų konkurencingumo didinimo klausimus.

Po studijų Jungtinėje Karalystėje, JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvė Miglė Satkauskaitė stažavosi JAV ir Afganistane. Paskutinė jos stotelė prieš grįžtant į Lietuvą – Jordanija, kurioje mergina filmavo dokumentinį filmą apie Sirijos pabėgėlių gyvenimą. Tolimesni kelionių po pasaulį planai buvo atidėti, kai M. Satkauskaitė gavo kvietimą dalyvauti JPP “Kurk Lietuvai” ir dirbti… Anykščių rajono savivaldybėje.

„Dirbti Anykščiuose sutikau todėl, kad žinau, jog čia mano patirtis gali būti pritaikyta tikslingai. Gali gyventi megapolyje, apie kurį svajojai visą gyvenimą, uždirbti solidų atlyginimą, tačiau nemėgti to, ką darai. Arba gali save realizuoti prisidedant prie teigiamų pokyčių žmonių gyvenimuose. Aš pasirinkau pastarąjį“, – teigia Anykščių rajono vietos bendruomenių verslumo skatinimu užsiimanti M. Satkauskaitė.

Prieš kelias savaites Anykščiuose pristatytas M. Satkauskaitės ir jos kolegos JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvio Eimanto Matulaičio sukurtas bendruomenių verslumo konsultavimo tinklas sulaukė didžiulio bendruomenių susidomėjimo ir jau davė pradžią konkrečioms partnerystėms, kurios bus naudingos regionų bendruomenėms: vietos verslas iš bendruomenių pirks įvairias paslaugas, nuo grūdų malimo iki žolelių rinkimo bei džiovinimo.

Nepriklausomybės kartos sugrąžinimas

Valstybės pažangos taryba, kurią sudaro ministrai, viešojo ir privataus sektoriaus, mokslo, meno atstovai bei visuomenininkai kasmet patvirtina po 14 pažangos darbų. 2014 m. pažangos darbų sąraše – net septyni JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių inicijuoti projektai.

Pasak Premjero Algirdo Butkevičiaus, iš užsienio į Lietuvą grįžtantis jaunimas įrodo, kad per nepriklausomybės metus Lietuva sugebėjo ne tik užaugti pati, bet ir užauginti piliečių, norinčių tobulinti ir kurti savo šalį, kartą.

„Mane įkvepia šių jaunuolių ryžtas kurti savo šaliai ir visokeriopo Lietuvos augimo skatinimas pritaikant sėkmingiausią užsienio praktiką. „Kurk Lietuvai“ jau tapo pavyzdžiu kitoms šalims: ši programa sulaukia pagyrų ne tik iš užsienio žiniasklaidos, kaip pavyzdinę ją pristato ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija.“

Premjeras užsimena, kad viešasis sektorius kartais baiminasi permainų ir kitokio mąstymo, kurį atneša jauni profesionalai, tačiau būtent jų vaidmuo yra esminis didinant viešojo sektoriaus efektyvumą: „Vos per trejus programos metus nuveikti dideli darbai, kuriuos jaučia ne tik verslas bei viešasis sektorius, bet ir visos Lietuvos žmonės. Todėl vyriausybė remia ir visokeriopai rems šios programos tęstinumą. Tikiuosi, kad ateityje dar daugiau valstybės įstaigų ir savivaldybių išreikš norą dalyvauti programoje.“