Vakarų valstybės vis giliau reiškia susirūpinimą karo Ukrainoje bei visos Europos saugumu. Komunikacijos ekspertas M.Katkus iš Vokietijos kolegų taip pat sulaukė žinučių, ar lietuviams nereikia kokios pagalbos. Anot jo, vakariečių staigiai atsiradęs supratimas apie Rusiją, gali tapti problema.

„Negerai. „Micholai, sveiki“, rašo kolega iš Vokietijos, „Mes čia labai nerimaujame, ar jums Lietuvoje viskas gerai? Gal jums reikia kokios pagalbos?“. Panašių laiškų ir užklausimų per pastarąją savaitę aš gavau gal dešimt. Geriausias buvo tiesiog konkretus prašymas nurodyti, kam Lietuvoje geriausia pervesti paramą“, – socialiniame tinkle rašė M.Katkus.

Jis tikino, kad toks vakariečių požiūris iš pradžių atrodo juokingai, mat karo Lietuvoje nėra, jis vyksta Ukrainoje. Tačiau, pasak eksperto, tai gali lemti ir dideles problemas.

Mūsų jaučiamos stiprios emocijos Ukrainai yra ne baimė, bet supratimas: mes ištrūkom iš to maniako kalėjimo, todėl labai gerai suprantame ir palaikome tuos, kurie nespėjo.

„Tai, žinoma, juokinga, tačiau pagreitintu būdu atsiradęs vakariečių supratimas apie Rusiją gali tapti rimta problema: sklando kalbos apie per šią savaitę sustabdytus investicinių sutarčių pasirašymus, įšaldytus įmonių investicinius planus. Jei mes norime padėti Ukrainai, pirmiausia turime padėti sau – ir, pasak Prezidentės Grybauskaitės, krūpčioti čia tikrai ne vieta ir ne laikas“, – dėstė komunikacijos ekspertas.

„Pastaruoju metu daug kas pasižymėjo įvairiose Karolio Žukausko informacinio karo iniciatyvose. Ta proga turiu ir aš vieną iniciatyvą. Ji irgi svarbi ir čia reikia, kad visi, ypač turinčių draugų ir kolegų užsienyje, pagalbos. Ne, šįkart kovot su šūdu nereiks.

Paprasčiau: kalbėdami su draugais ar verslo partneriais užsienyje išėjus iš kalbos papasakokime, kad Putinas Xuilo, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad dar niekas nesibaigė, bet taip pat, kad keista sakyti, bet mes čia Lietuvoje dar niekada nebuvome tokie saugūs“, – ką kalbėti užsienio draugams, patarė M.Katkus.

Scanpix nuotr.

Pasak jo, jei draugas susidomi, tai ilgesniam pokalbiui reikia aiškinti apie tris dalykus.

„Baltijos šalys visada sakė, kad Rusija yra labai pavojinga kriminalinė valstybė, „Nord Stream“ statyti negalima, o pas mus tuojau pat reikia stiprinti saugumą. Pagaliau, visa Europa, įskaitant ir Vokietiją, tai suprato – siunčia kariuomenę ir kartoja įsipareigojimus. Tai mus esmingai sustiprina. NATO mus gina ir tai buvo daug kartų pakartota“, – pirmąją tiesą išdėstė M.Katkus.

Antroji tema, skirta vakariečiams – Šaltasis karas ir NATO. „Prie Vakarų Vokietijos sienos Šaltojo karo metu ištisus dešimtmečius stovėjo daug daugiau karinių sovietų pajėgų, nei rusai sutelkė prie Ukrainos. Tai visiškai nepakenkė Vokietijos ekonominiam vystymusi, priešingai – Vokietija klestėjo ir tapo viena didžiausių pasaulio ekonomikų, nes ją saugojo NATO“, – apie tai, kad ir į Lietuvą neturėtų sustoti investicijos, nurodė komunikacijos ekspertas.

Galiausiai M.Katkus su Vakarų piliečiais paragino pakalbėti ir apie emocijas.

„Mūsų jaučiamos stiprios emocijos Ukrainai yra ne baimė, bet supratimas: mes ištrūkom iš to maniako kalėjimo, todėl labai gerai suprantame ir palaikome tuos, kurie nespėjo“, – pabrėžė M.Katkus.

Jis pridūrė, kad šioje situacijoje reikia ir patiems nesinervinti, išlikti objektyviais. „Sunku likt abejingam, pyktis ima, visos emocijos kala, bet mums objektyviai grėsmės yra mažiau negu prasidedant karui. Todėl nuosekliai darykim ką darom: spauskim Vakarus, siųskim Rusiją ir padėkim Ukrainai“, – savo įrašą užbaigė M.Katkus.