Laidoje „Vasaros studija“ taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

– Pone mere, jau sakėte, kad įvyko klaida, kad susitikimas su „Naktiniais vilkais“ nesužiūrėtas. O kas jį turėjo sužiūrėti?

A. Klišonis: Atsiųstoje stovyklų partnerystės programoje apie jokius susitikimus su baikeriais informacijos nebuvo. Kaip sakė renginyje dalyvavę žmonės, patys organizatoriai tai įvardijo kaip „siurprizą“. Manau, kad iš organizatorių pusės tai ne visai gražus dalykas. Visi kiti renginiai, vykę ten, nebuvo politizuoti, tai buvo informacinio pobūdžio renginiai.

– Neatsakėte, kas turėjo rūpintis, kad vaikai nebūtų įtraukiami į tokius renginius.

A. Klišonis: Buvo septyni vaikai, lydintieji žmonės du. Manau, kad jie už tai atsakingi. Bet patys suprantame, kad perkelti visą atsakomybę ant tų žmonių pečių, kai tai daroma nesuderinus iš anksto, būtų nesąžininga.

– Man atrodo, kad labiau jūs, o ne aš bandėte perkelti atsakomybę. Nes Plungės delegacija pernai lapkričio mėnesį šventė Krasnogorsko municipaliteto gimtadienį. Į jį buvo deleguoti Vytautas Tumas iš Juridinio ir personalo administravimo skyriaus, Mindaugas Jurčius ir jūsų pavaduotojas, irgi liberalas, Audrius Šapalas. Tose iškilmėse į besibroliaujančiųjų šeimą kartu su Plunge įsiliejo Eupatorija, kuri, kaip sakė jos merė, pagaliau sugrįžusi namo (suprask – į Rusiją). Jūs pats delegavote į šias iškilmes kolegas. Kodėl?

A. Klišonis: Nes, kaip minėjau, nuo 2003 m. Plungės rajono savivaldybė tuometinio mero kvietimu yra pasirašiusi partnerystės sutartį, pagal kurią mes buvome pakviesti dalyvauti. Todėl miesto šventėje, kuri vyksta Plungėje, ir šiais metais buvo septynių miestų partnerių atstovai, tarp jų – ir iš Krasnogorsko. Tai mandagumo vizitas, kuris būna kasmet.

– Tai, kad Plungė šiuo metu vienoje organizacijoje kartu su okupuotos Eupotarijos miestu, jūsų manymu, tinkama praktika?

A. Klišonis: Išankstinės informacijos, kad Eupatorija dalyvautų, tikrai neturėjome. Mes gauname kvietimus su programa, bet kokie miestai partneriai dalyvaus, informacijos nebūna.

– Bet dabar jau žinote, kas yra partneriai.

A. Klišonis: Šiuo metu tą informaciją turime. Kur Eupatorija dalyvauja, išgirdau konkrečiai tik iš jūsų, tą turėsime omenyje.

– Jūsų pavaduotojas buvo tame renginyje. Ar jis nesupranta rusiškai, ar negirdi, ką kalba tuose renginiuose? Kam tada jis ten važiuoja?

A. Klišonis: Ta informacija man nebuvo perduota.

– Kaip ir kas jums padėjo pasiruošti šiai kelionei, turint galvoje tai, kad vaikai galėjo būti (ir buvo) išnaudoti Rusijai naudingais propagandos tikslais?

J. Venckuvienė: Būdama toje stovykloje, jokių propagandinių veiksmų ir jokių politinių provokacijų neįžvelgiau. Bet prieš išvykdami mes kalbėjome su VSD atstovu iš Klaipėdos apskrities, mus konsultavo Plungės savivaldybės vicemeras.

– Kokią gavote konsultaciją?

J. Venckuvienė: Kad mes nesiveltume į jokias viešas provokacijas, kad vengtume viešumos. Mes vakar vėl pakalbėjome su VSD atstovu, tai sako, iš tikrųjų mes gyvenome uždaroje patalpoje, įeidavome, išeidavome ir į mūsų erdvę joks svetimas žmogus, išskyrus stovyklos darbuotojus, neturėjo teisės įeiti.

Mes tuos baikerius pamatėme tik tą akimirką, tai buvo didžiulė staigmena mums visiems ir jų pavadinimas „Naktiniai vilkai“ nei man asmeniškai, nei mūsų vaikams nieko nesakė.

– Gavau iš jūsų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Plungės vaikai kartu su kitais stovyklautojais plojimais sveikina prokremliško baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ narius, o jų atstovas pasakoja apie tai, kad klubas turi 130 skyrių visame pasaulyje, tarp jų – Australijoje, ir kad labai rūpinasi patriotiniu auklėjimu. Ką jūs vaikams pasakojote apie tą klubą?

J. Venckuvienė: Mes tuos baikerius pamatėme tik tą akimirką, tai buvo didžiulė staigmena mums visiems ir jų pavadinimas „Naktiniai vilkai“ nei man asmeniškai, nei mūsų vaikams nieko nesakė. Mes tiesiog matėme ant motociklų sėdinčius motociklininkus.

– Tai jūs nieko nežinojote apie tą klubą ir vaikams paaiškinti, kad tai yra aktyvus agresyvios Vladimiro Putino politikos rėmėjas, kad jie patys vadina save geležine prezidento kavalerija ir kad prieš porą metų dėl savo simbolikos nebuvo įleisti į Lietuvą, nelabai galėjote?

J. Venckuvienė: Jie buvo pristatyti kaip baikeriai ir vaikai matė tik ant motociklų sėdinčius vairuotojus.

– Pone mere, J. Venckuvienė sako, kad vaikai nebuvo išnaudoti propagandai, bet visai kitaip baikerių svetainėje rašo „Naktinių vilkų“ lyderis Aleksandras Zaldostanovas, pravarde Chirurgas: „Viskas, pavėlavote lietuviškieji rusofobai, vaikai jau ne pirmus metus atvažiuoja pas mus, jiems čia patinka, jie jau pasivažinėjo mūsų motociklais, pasiėmė mūsų kontaktus, pažadėjo atvažiuoti į baikerių šou „Rusiškasis reaktorius“, į miestą herojų Sevastopolį [...]. Taigi vėloka blaškytis, ponai rusofobai.“ Ar tie mainai tęsis toliau?

A. Klišonis: Informaciją šiuo metu rengiame. Papildomai kreipsimės į URM ir VSD dėl tolimesnių ryšių palaikymo, nes ta provokacija ir akibrokštas nenuteikia maloniai.

– J. Venckuvienė pati pasakė, kad neturi supratimo apie tą klubą. Akivaizdu, kad ji negali paaiškinti vaikams, ką jis reiškia Rusijos „patriotinio auklėjimo sistemoje“. Ar jums atrodo normalu siųsti darbuotoją, kuris nežino tokių dalykų, nors turėtų reaguoti į provokacijas?

A. Klišonis: Manau, kad mes turbūt neturime darbuotojų, turinčių tokią aukštą kvalifikaciją tokiems dalykams, kaip kad turi VSD. Kaip minėjo savivaldybės darbuotoja, ji išklausė pakankamą detalų instruktažą, bet įvardinti visiškai visų organizacijų, kurios vykdo agresyvią prorusišką ir galbūt šovinistinę politiką, turbūt neįmanoma. Politologai, kurie užsiima Rytų ir Rusijos klausimais, gali detaliai pasakyti. Eilinis darbuotojas, nors puikus ir lojalus mūsų šaliai, galbūt neturi tokios kompetencijos.

– Pone Linkevičiau, Plungės rajono meras tikrai kreipėsi į URM 2015 m. sausio mėnesį ir klausė, ką daryti su tokiomis kelionėmis. Viceministras Andrius Krivas į tą raštą atsakė: „Jaunimo atstovų dalyvavimas tarptautinėse vaikų ir jaunimo mainų programose yra sveikintinas.“ Kas čia yra sveikintino?

L. Linkevičius: Tai viską paskaitykite, jeigu jau skaitote. Arba bent jau tą dalį, kur rekomendacijos yra. [...] Pirmiausia noriu pasakyti, kad 35 Lietuvos savivaldybės bendradarbiauja su Rusijos miestais ir tai daro dešimtmečius. Tai tikrai nieko ydingo. Susiklosčiusios tam tikros tradicijos, o bendravimas kultūros srityje naudingas, nes mes ir patys tą darome – organizuojame ir Rusijos forumą trečius metus, kviečiame, bendraujame, kalbamės.