Po metų Lietuvoje nekokybiškų kelių gali būti net dvigubai daugiau: kodėl?

Už mokesčių mokėtojų pinigus tiesiami keliai – per ploni, greitai lūžta ir reikalauja remonto. Taip esą buvo anksčiau, dabar naujai asfaltuojami keliai, pasak atsakingų institucijų, yra geresnės kokybės. Tačiau broko vis dar pasitaiko.

Deja, tenka pripažinti, kad pusė Lietuvos kelių prastos būklės, o po metų nekokybiškų kelių galim turėti net dvigubai daugiau.

Prieš septynerius metus ėmus rimčiau tikrinti kelių kokybę paaiškėjo, kad daug kur trūksta ir asfalto, ir skaldos po juo.

Tuomet atliktas auditas parodė, kad net devyni iš dešimties kelių neatitiko reikalavimų. Būta daugybė atvejų, kai kelią tiesusioms įmonėms broką reikėjo taisyti.

Dėl to prieš penkerius metus nupirkta mobili kelių būklės tikrinimo laboratorija.

„Tai yra tiek taškiniai, tiek linijiniai lazeriniai davikliai, kurie geba formuoti 3D vaizdą, fotofiksaciją, vietos nustatymo funkciją, taip pat dangos būklės vertinimą davikliai surenka vieno milimetro tikslumu“, – aiškino „Via Lietuva“ Infrastruktūros vystymo ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Kelius tikrina ne tik ši laboratorija ant ratų, taip pat imami ir asfalto mėginiai. Pagrindinius šalies kelius prižiūrinti „Via Lietuva“ pastebi, kad broko pastaraisiais metais aptinkama mažiau.

Atsakingas rangovas puikiai supranta, kad perdaryti darbą yra gerokai brangiau.

„Rangovai šiandien puikiai supranta, kad esamos tikrinimo priemonės tikrai ankstesnėje ar vėlesnėje situacijoje nustatys kokybinį efektą. Atsakingas rangovas puikiai supranta, kad perdaryti darbą yra gerokai brangiau“, – sakė M. Gedaminskas.

Tačiau kelininkai atkerta, kad prieš kelerius metus atliktas auditas buvo viešųjų ryšių akcija, ir situacija neva nebuvo tokia bloga kaip ją piešė. Esą tuo metu buvo kitokie, mažiau tikslūs techniniai kelių reikalavimai.

„Jeigu techninis normatyvas sakydavo, kad kelio storis ar dangos konstrukcijos storis gali būti nuo iki, be abejo, kad dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kuriuose laimima mažiausia kaina, visi stengiasi daryti ir pastatyti ant minimalios ribos“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Esą dabar techniniai reikalavimai pakeisti, tapo daug aiškesni ir tikslesni, ginčų kur kas mažiau. Vis dėlto broko dar pasitaiko.

„Kai atliekami fiziniai mėginiai, pasitaiko ir asfalto sutankinimo arba paties mišinio, bitumų sudėties klausimų, kad nepavyksta pasiekti tokių parametrų, kurie turėtų būti“, – teigė M. Gedaminskas.

„Be abejo, techninių ir žmogiškųjų klaidų visada nutinka ir visada nutiks, bet tai nėra sisteminis noras, liaudiškai kalbant, pavogti ir kažką padaryti, kontrolės mechanizmų tikrai yra daug“, – sakė Š. Frolenko.

Nepaisant kokybiškiau tiesiamų naujų kelių, Lietuvos kelių inžinierių ir technologijos mokslų ekspertai rėžia tiesiai – šalies kelių būklė išlieka prasta. Nežymiai gerėja tik pagrindinių kelių kokybė.

Po metų, dvejų ar trejų gali įvykti tokia situacija, kad tie keliai, kurie dar ant ribos tenkina kokybinį parametrą, jie gali tapti nebetenkinančiais.

„Jeigu žiūrėtume į 2021 metus, blogų kelių skaičius būtų maždaug apie 40 proc. su asfalto danga, 2022-ais liko 38 proc., o 2023 m. suskaičiuojame 37 proc.“, – aiškino VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas Donatas Čygas.

Tačiau, pasak specialisto, jei imtume ir žvyrkelius, net pusę Lietuvos kelių galėtume laikyti neatitinkančiais reikalavimų. Kelius nevienodai vertina ir vairuotojai.

„Patenkinamai. Vietomis būna, kad nelabai“, – sakė vyras.

„Man, kaip motociklininkui, atrodo, kad naujų kelių kokybė nėra geresnė, atrodo keliai nauji, visiškai ką tik ištiestas asfaltas, bet vis tiek nelygus ir purto važiuojant“, – teigė vyras.

„Dabar gerėja, ypač Vilniuj“, – tikino moteris.

Visi specialistai sutinka, kad šalies keliams paprasčiausiai trūksta reikiamo finansavimo.

„Dėl to žmonės vis tiek yra nelaimingi, nes jie mato nekokybišką kelią, duobes. Rasti pinigų, lėšų šios problemos susitvarkymui ir pasiekti 5–7 proc. nekokybiškų kelių, mums tikrai artimiausiu metu nepavyks“, – šnekėjo Š. Frolenko.

Tačiau situacija su keliais iš tiesų prastesnė nei gali atrodyti. Esą maždaug 6 tūkst. kilometrų kelių vos atitinka reikalavimus.

„Tai reiškia, kad po metų, dvejų ar trejų gali įvykti tokia situacija, kad tie keliai, kurie dar ant ribos tenkina kokybinį parametrą, jie gali tapti nebetenkinančiais“, – teigė M. Gedaminskas.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti beveik 900 mln.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių