- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dauguma žmonių yra susidūrę su sukčių bandymais išvilioti pinigus. Policija primena, kad sukčiai nesnaudžia – dirba nuolat. Šiemet iš lietuvių per 9 mėn. jie jau išviliojo daugiau nei 7,5 mln. eurų, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
– Sukčiavimo schemos keičiasi, bet tam tikri dalykai išlieka tokie patys. Dažniausiai sukčiai taikosi į tas jautriausias situacijas, į jautriausius visuomenės atstovus, ar tai tiesa?
– Gal ir nevisiškai teisinga pasakyti, kad tos schemos labai keičiasi. Jos yra vienodos, keičiasi tik taktika. Kai pradedame kalbėti apie vienas taktikas, sukčiai jas palieka ir eina prie kitų, vėliau sugrįžta prie senų. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės tikrai gauna daug visokių skelbimų, nuolaidų, ypatingų bei stebuklingų pasiūlymų. Tikrai nemaža jų dalis gali būti apgaulinga. Sukčiai gali naudotis įvairiausiomis „Juodojo penktadienio“ bei Kalėdų nuolaidomis. Reikėtų labai atsargiai vertinti visus gaunamus pasiūlymus, reklamas socialiniuose tinkluose. Dažnai tos reklamos nuveda į apgaulingus puslapius. Kai paprašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis netikrose svetainėse, tai žmonės dažniausiai praranda savo pinigus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį? Kaip atpažinti sukčių?
– Svarbiausia yra nesusigundyti tais išmestais pasiūlymais, nuolaidomis, nuorodomis. Labai svarbu nespausti gaunamų nuorodų. Jei domina kažkokia internetinė parduotuvė ar įmonė, tai geriau tiesiog naršyklėje suvesti tos įmonės pavadinimą, įeiti į oficialų įmonės puslapį ir ten ieškoti savo pirkinių. Dabar paplito toks būdas, kai neva tavo „Facebook“ draugas atsiunčia nuorodą su ypatingu pasiūlymu. Atrodo, kad tai tikrai patikima, nes gauni iš savo draugo. Tačiau tas draugas iš tiesų nieko apie tai net nežino. Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.
– Ar policija sulaukia daug tokių pranešimų?
–Tikrai sulaukia nemažai. Pranešimų daugėja. Po pandemijos kasmet fiksuojame apie 20 proc. augimą.
– Ar pavyksta išsiaiškinti?
– Kasmet ištiriame apie 35 proc. sukčiavimo atvejų.
Lietuvos policija kartu su Lietuvos banko asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Atpažink ir apsisaugok“.
Plačiau apie kampaniją papasakojo Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.
– Koks pagrindinis šios kampanijos tikslas?
– Siekiame nuolatos informuoti visuomenę apie naujai atsirandančius sukčiavimo būdus. Norime, kad žmonės būtų pasiruošę ir žinotų, kaip atpažinti sukčiavimą. Šia kampanija kviečiame žmones papildomai atkreipti dėmesį į galimus sukčiavimo atvejus bei dalintis šia informacija su vyresnio amžiaus artimaisiais, draugais, kad visi būtume saugesni. Taip pat kviečiame žmones dalintis savo istorijomis, kurias mes patalpinsime svetainėje atpažinksukčių.lt Kad visi galėtų matyti tuos atsinaujinančius būdus. Visai neseniai pastebėjome, kad sukčiai įsisuko į tokias svetaines kaip „airbnb“ ar „booking“, kur žmonės įsigyja nuomos paslaugas. Sukčiai išveda žmones iš tos platformos sakydami, kad pinigus reikia mokėti kažkur kitur, o ne tos platformos ribose. Yra tikimybė, kad žmogus praras pinigus. Per šių metų 9 mėn. sukčiai išviliojo apie 7,5 mln. eurų iš Lietuvos gyventojų ir verslo. Pernai per visus metus buvo išvilioti 12 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, kad šiemet bankams pavyko sustabdyti 5,2 mln. eurų ir gražinti juos gyventojams. Kuo greičiau žmogus praneša savo kredito įstaigai apie tai, kad galimai įvyko sukčiavimas, tuo didesnė galimybė tas lėšas atgauti.
– Jei kyla įtarimas, kad tai buvo sukčiaus klasta, tai pirmiausiai reikėtų skambinti savo bankui?
– Pirmas žingsnis – skambinti savo bankui, o tada – policijai.
– Kaip atpažinti sukčių ir kaip nuo jo apsisaugoti?
– Niekam neatiduoti savo prisijungimo duomenų. Sukčiai nori tų duomenų, kuriais pasinaudoję gali pavogti pinigus iš sąskaitos. Jei kažkas jūsų prašo duomenų, tai turite jokiu būdu to nedaryti. Jei kyla abejonių, reikia pačiam kreiptis į įmonę, kuri jums siunčia elektroninį laišką ar mokėjimo pavedimą ir pasitikrinti, ar tikrai čia tas pavedimas tikras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai įspėja: artinasi dar viena audra
Po gražių ir vasariškų orų penktadienį, šeštadienį į Lietuvą vėl sugrįš lietus ir perkūnija. ...
-
Skambučiai numeriu 112 gali įveikti ir valstybių sienas: kaip sulaukti pagalbos užsienyje?
Vasara – atostogų ir kelionių metas. Vieni žmonės ieško įspūdžių svečiose šalyse, kiti priešingai – grįžta vasaroti į gimtąją šalį. Deja, net atostogų metu niekas nėra apsaugotas nuo netikėtumų ir nuo ...
-
Ministrė egzaminų rezultatus vadina labai gerais3
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį paskelbtus devynių paskutinių brandos egzaminų rezultatus vadina labai gerais ir viliasi, kad daugiau abiturientų rinksis laikyti užsienio kalbas. ...
-
Maskvos patriarchatui pavaldūs stačiatikiai liko nepakviesti į G. Nausėdos inauguraciją2
Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai arkivyskupijos dvasininkai buvo nepakviesti į penktadienį vykusius prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos renginius, BNS patvirtino valstybės institucijų atstovai. ...
-
Klimatologai pataria pratintis: liepą laukia tropiniai karščiai ir liūtys1
Ketvirtadienį termometrų stulpeliai šoktelėjo net iki 36 laipsnių karščio. O vaistines ir ligonines aplankė daugiau nei įprastai pacientų, besiskundžiančių širdies permušimais, galvos svaigimu arba stipriais nudegimais. T...
-
Laisviečiai piktinasi: mokykloje už pedofiliją teisto kiemsargio būti negali, bet bažnyčioje galės4
Seimas įpareigojo darbdavius bent kartą per metus tikrinti dirbančiųjų su vaikais teistumą. Tokia prievolė įsigalioja nuo kitų metų. ...
-
Audra Kauno regione: kam kliuvo labiausiai?
Ketvirtadienį pro šalį praslinko audra, po savęs palikdama ženklių pėdsakų. Gamtos stichija neaplenkė ir Kauno regiono, tad gelbėtojams dešimtimis kartų teko važiuoti šalinti nuvirtusių medžių. ...
-
Paplūdimiuose – neramios dienos: atvykę prie jūros net nežiūri į įspėjamuosius ženklus1
Klaipėdos paplūdimiuose apstu lankytojų, patiriančių įvairių, ne itin malonių nuotykių. Daugiau problemų esą patiria ne vietiniai, bet atvykusieji iš kitų miestų ar šalių – šie esą net nežiūri į įspėjamuosius žen...
-
Išrinktos penkios 2025-ųjų mažosios kultūros sostinės, tarp jų – Švėkšna, Dreverna1
Išrinktos penkios kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, kurios atstovauja kiekvienam etnografiniam regionui, penktadienį paskelbė Kultūros ministerija. ...
-
Pribloškė elgetaujanti nėščioji50
Įvairiose uostamiesčio vietose klaipėdiečiai ėmė fiksuoti elgetaujančią nėščią moterį. Apie ją jau būta trijų pranešimų pareigūnams. ...