Kas žinoma apie šį tarptautinį tyrimą,  apie jo tyrėjus? Kodėl Rusija Vilniuje galėtų taikytis į Amerikos pareigūnus? Plačiau apie tai kalbėjo politologas, „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis.

– Tai atrodo kaip labai stipri tyrėjų, žurnalistų hipotezė. Jie turi tam tikrų niuansų, kurie leidžia tą hipotezę svarstyti. Sutampa Žvalgybos tarnybos GRU atstovų vizitų datos su tam tikrais apnuodijimais, sveikatos sutrikimais įvairiose šalyse. Jie turi dokumentą, kad buvo dirbama ties kažkokiu akustiniu ginklu. Koks jis, ar tai šautuvas, ar dar kas, nėra iki galo aišku. Tam tikrų dedamųjų visame tyrime trūksta. Akivaizdu, kad jie bando suvesti tuos duomenis. Tą daro pakankamai įtikinamai, bet reikia papildomų duomenų. Neabejoju, kad ir Valstybės departamentas, ir kitų valstybių pareigūnai bandys toliau tirti, papildyti tą tyrimą savo duomenimis. Žurnalistai Christo Grozevas, Romanas Dobrochotovas ir jų komandos jau yra padarę ne vieną labai svarbų tyrimą apie tuos pačius GRU veikėjus ir daug kitų. Tai – solidi komanda. Ir jų hipotezė – solidi. Bet tvirtai teigti, kad tai įvyko, manau, gerokai per anksti. Bet labai tikiuosi, kad Lietuvos pareigūnai susisieks su žurnalistais ir galės papildyti tą jų paveikslą.

– Kas yra tas Rusijos karinės žvalgybos padalinys 29155? Arba GRU 29155 padalinys. 

– Apie jį jau ne kartą yra kalbėjęs vienas žymiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų – Ch. Grozevas. Tai – specialus padalinys, kuris užsiima ir medicininiais, ir laboratoriniais dalykais. Visos nuodijimo istorijos, dabartiniai sveikatos sutrikdymai, jie siejami su šia institucija. Tai patvirtinta ne tik žurnalistų, bet ir britų žvalgybos atstovų. Tai nėra iš piršto laužta istorija, bet šitai akustinio ginklo hipotezei dar trūksta duomenų. Hipotezė tikrai pritraukė nemažą dėmesį Vakaruose. Žinau, kad tikrai ne vienos valstybės pareigūnai į tai žiūri pakankamai rimtai ir bando papildyti informaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Net jeigu jie tą padarė Vilniuje. Kam tą daryti? Kodėl reikėtų traumuoti kažkokį JAV pareigūną?

– Tyrime matome, kad tai nėra ginklas, kuris neša mirtį. Tai – labiau sveikatą trikdantis dalykas. Galima svarstyti, jog žmonės, kurie dirba Rusijos klausimais ir intensyviai tiriantys vieną ar kitą dalyką, gali būti Rusijos žinybų radare. Ir taip gali bandyti trikdyti tą darbą. Pačiame tyrime hipotezė keliama tokia, jog taip bandoma padaryti darbą, susijusį su Rusijos klausimais, nepatrauklų. Kad JAV diplomatai nenorėtų dirbti ties šiuo klausimu. Kad tai atrodytų per pavojinga, sudėtinga. Bet man atrodo, kad yra tam tikri intensyvūs etapai. Vienas iš jų – sankcijos. Kitas galėtų būti – tie patys tiriamosios žurnalistikos atstovai. Ir tokio ginklo panaudojimas, sveikatos sutrikdymas, jis duoda tokį momentinį efektą. Galbūt net išima žmogų iš to intensyvaus darbo lauko. Vienas iš pareigūnų reportaže sakė, kad jis prarado daugiau nei pusę savo darbinio pajėgumo. Žmogus tiesiog išsiųstas keliems mėnesiams atostogų. Manau, kad tai – pakankamai reikšmingas dalykas.

– Vilniuje, per NATO suvažiavimą, tai jau būtų antras toks incidentas, nes buvo pavogti slapti dokumentai, kurie dar nebuvo vieši. Tai būtų reputacinė žala, taip?

– Jeigu mes visaip rodytume, kad nesusitvarkėme, tada būtų reputacinė žala. Vėlgi, reikia žiūrėti, kiek tų atakų įveikėme. Apie tai dažniausiai nekalbama. Dėl to, kad nieko neįvyko. Atsakymą turėtų duoti mūsų žinybų atstovai. Man atrodo, normalu, numanyti, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus daug provokacijos galimybių. Tam buvo rengiamasi. Tą reiktų lyginti su kitų valstybių patirtimis. Gyvename tokioje realybėje, kada tos atakos vyksta. Tą reikia labai aiškiai fiksuoti ir pasakyti. Tam reikia ruoštis, nereikia krūpčioti. Reikia transliuoti, kad Rusijos tarnybos, kad Kremlius, akivaizdu, kad yra priešininkas, kuris nesibodi veikti ir mūsų teritorijoje. Už tai turėtų būti duotas labai aiškus atsakas. Nes jeigu mūsų atsakas – abejonė pačiais savimi, atrodo, kad tai bus dvigubas Rusijos tarnybų pasiekimas.