Seimas linkęs pritarti dviejų aukštųjų mokyklų reorganizacijai

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Marijampolės kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) reorganizacijai.

Projektu numatoma, kad Marijampolės kolegija taptų Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademija.

Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 107, susilaikiusių ar prieštaravusių parlamentarų nebuvo.

Konservatorių frakcijos vardu kalbėjęs Andrius Vyšniauskas ragino palaikyti reorganizaciją.

„Pirmą kartą į regioną yra atvedamos universitetinės studijos. To niekada nebuvo ir tai yra tikrai svarbus gyvybės šaltinis regionui“, – dėstė A. Vyšniauskas.

Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teikiamame dokumente, Marijampolės kolegijos pertvarkos imamasi siekiant išsaugoti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione. Šiuo metu ši valstybinė kolegija yra mažiausia Lietuvoje – nors studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje nedaug, išlaikytas gausus studijų programų skaičius. Todėl, nurodo ministerija, 68proc. grupių ar kursų yra nerentabilūs.

Įvykdžius reorganizaciją, Sūduvos akademijoje palaipsniui bus pereinama prie universitetinių studijų, bus sudarytos sąlygos stiprėti padalinio akademinių darbuotojų bendruomenei, gerės paslaugų kokybė, bus sumažintos bendros veiklos sąnaudos.

Pritarė jūreivystės mokyklos reorganizacijai

Parlamentarai palaikė ir projektą, kuriuo inicijuojama LAJM reorganizacija. Projektu numatoma, kad LAJM taptų Vilnius Tech padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.

Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 112, susilaikiusių ar prieštaravusių parlamentarų nebuvo.

Pastarąjį projektą palaikyti ragino ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.

„Ilgai lauktas projektas, tiek vienai, tiek kitai mokslo įstaigai tai bus tik pliusas ir sustiprins jų potencialą“, – sakė parlamentaras.

Akademijoje bus vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos. Pokyčiai įsigalios jau nuo šių metų spalio 1 d.

Siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.

Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūtenis

Rūtenis portretas
Mokslo lygis Lietuvoje yra žemo lygio- ala mokslininkai beveik visuose savo darbuose tik patvirtina jau žinomas bei kitų atrastas žinias, na o mokslo padėtis dar baisesnė- nemokšos moko abuojus. Mano siūlymas- Lietuvai visiškai užtenka VU su jo nedideliais padaliniais 5 regionuose kaip kolegijų lygio ūkio aprūpinimo vidurinio lygio specialistams ruošti. Moksle, kaip ir visur kitur, turi būti šioks toks pasiūlos trūkumas, kad būtų didesnis noras brautis į mokslą, o ne kaip dabar- mokyklos šoka viliotinį ,kad ateitu studentai. Ir dar. Pačius gabiausius valstybė turi siųsti mokytis į geriausius pasaulio universitetus, o ne čia murkdytis it pelkėje, o vidutinybėms užtektu ir mūsų įstaigų.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių