- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ši savaitė rodo, kad neteisėtos mingracijos situacija stabilizavosi. Tuo džiaugėsi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Bet ar tai – ne per ankstyvas džiaugsmas, kai Minskas jau rengia naujas provokacijas? – klausia „Info diena“.
„Pirmiausia turiu pasakyti, kad situacija stabilizavosi, bet tai nereiškia, kad mes neturime būti pasirengę kitoms galimoms provokacijoms – mes ruošiamės, dėliojame įvairiausius scenarijus ir mūsų visos tarnybos yra pasirengusios. Bet, kita vertus, turiu pastebėti, kad visos priemonės, kurios yra daromos iš Lietuvos pusės, duoda rezultatą ir tikrai mes galime skirti visą savo dėmesį migracijos procedūroms – grąžinimui. Ir, kaip žinia, vakar jau buvo išsiųstas į savo kilmės šalį pirmasis asmuo. Tikimės, kad artimiausiu metu tas procesas labai smarkiai pajudės į priekį, nes turime jau keturiolika asmenų su dokumentais, belieka tik nupirkti bilietus ir jie taip pat keliaus į kilmės šalis. Dėl vienuolikos asmenų taip pat yra atliekamos tam tikros procedūros – susisiekta su ambasadomis ir tikimės, kad jie taip pat greitu metu išvyks iš Lietuvos“, – detalizavo A. Bilotaitė.
– Kokioms galimoms provokacijoms iš Minsko Lietuva dar rengiasi?
– Žinote, kai vyksta tokia situacija – yra taikomos įvairios hibridinės atakos prieš Lietuvą, matyt, scenarijai yra galimi įvairūs. Ir aš galbūt negalėčiau visų imti ir išvardyti, bet noriu patikinti, kad visos mūsų teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos derina veiksmus, stebi situaciją ir yra pasirengusios atremti bet kokias provokacijas.
– Ministre, jūs paminėjote, kad vienas migrantas išvyko, keturiolika jų yra sutikusių tai padaryti, bet tai yra labai mažas procentas lyginant su tuo skaičiumi – beveik 4 tūkst. – kiek jų per tris mėnesius atėjo į Lietuvą. Kaip jūs žadate padidinti savanoriškai norinčių išvykti migrantų skaičių?
– Noriu pažymėti, kad tai yra proceso pradžia – startas. Jis tik įsibėgėja. Mes darysime viską, kad jis būtų spartus. Noriu informuoti, kad nuo pirmadienio darbą pradės penkios grupės, kurios važiuos per tas vietas, kuriose yra apgyvendinti neteisėti migrantai, taip pat yra pasitelkti užsienio ekspertai, vertėjai. Ir tikrai mes darome viską, ir su Migracijos departamentu kurį dabar papildė papildomi 56 asmenys, kad tie prašymai ir visos procedūros būtų maksimaliai greitos.
– Ar savanoriškas išsiuntimas ir 300 eurų priemokų mokėjimas už išvykimą padės suvaldyti krizę?
– Mes manome, kad tai – viena iš motyvacinių priemonių, kuri gali paskatinti žmones grįžti į savo kilmės šalį, nes kas gali atsitikti, ir kas bus siūloma, po to, kai bus atliekamos visos migracijos procedūros – kai bus išnagrinėjamas prašymas ir, kai bus priimamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, tokiam asmeniui yra siūlomos dvi alternatyvos – savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį arba kita alternatyva – baudžiamoji atsakomybė, kuri taip pat taip pat gali būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
– Galima sakyti, kad sutinkančių išvykti yra jau penkiolika. Kiek žmonių nesutinka ir kiek baudžiamųjų atsakomybių gali būti pradėta taikyti?
– Dabar negaliu pasakyti, pasakysiu tada, kai tie asmenys atsisakys vykti į savo kilmės šalį, tokiu atveju gali būti pritaikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu iš 4 tūkst. yra 1,5 tūkst. asmenų, pateikusių prašymus jiems suteikti prieglobstį. Yra išnagrinėta apie 200 prašymų, bet pajėgumai yra padidinti ir mes tikimės, kad tempas bus kaip galima greitesnis, nes tuo tikslu buvo priimti ir atitinkami įstatymai Seime.
– Kiek laiko jie turi savo pasirinkimo apmąstymui?
– Yra procedūros, yra galimybė apeliacijai – apskundimui, bet tie terminai yra maksimaliai sutrumpinti, kad nebūtų galima jais piktnaudžiauti. Ir išnagrinėjus pagal visas procedūras, tada toks asmenuo turės priimti sprendimą – arba savanoriškai grįžti ir dar gauti 300 eurų, arba kitu atveju, kaip ir minėjau, jam gali grėsti atsakomybė.
– Tie, kurie pasirenka patys išvykti, gauna po 300 eurų, jų yra kol kas penkiolika, bet susidaro nemaža suma. Kiek yra numatyta tokioms „dovanoms“, kiek tai kainuos mūsų biudžetui?
– Noriu pasakyti, kad mums gerokai brangiau kainuotų, jeigu tie asmenys liktų Lietuvoje. Bet noriu dar kartą pažymėti, kad tų asmenų tikriausiai tikslas būna – ne apsistoti Lietuvoje, o pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis. Pagrindinė Vyriausybės ir ministerijos užduotis yra šių asmenų sugrąžinimas į kilmės šalis. Mes darome viską – tiek bendradarbiaudami su Europos Sąjungos institucijomis, tiek keisdami savo įstatyminę bazę – trumpindami procedūras, galvodami apie motyvacines priemones tiems žmonėms paskatinti grįžti, tam, kad tas procesas būtų skalndus.
– Ministre, ta suma, matyt, būtų dar mažeesnė, jei Lietuvos siena būtų tinkamai saugoma. Šiuo metu dalis atsakomybės einant pareigas dabar jau tenka ir jums, nes suvaldyti migrantų krizei prireikė trijų mėnesių, kodėl tie sprendimai neatsirado anksčiau?
– Aš norėčiau paklausti labai atviro klausimo: kodėl per 30 metų Lietuva iki šiol neturi fizinio barjero arba sienos? Tai yra atviras klausimas, mes padarėme maksimaliai, ką galėjome padaryti per tokį trumpą laiką, kad suvaldytume tokio lygio hibridinę ataką prieš Lietuvą. Manau, kad esame pavyzdys, nes šiandien iš mūsų pavyzdį ima tiek latviai, tiek lenkai. Jie ima iš mūsų patirtį – mūsų specialistai važiuoja pas juos ir padeda jiems suvaldyti jų krizes. Aš manau, kad esame padarę viską, ir tikrai esame pavyzdys, kaip galima tvarkytis efektyviai, greitai, su gerais sprendimais suvaldant migrantų arba hibridinės atakos krizę.
– Jūs užsiminėte, kad per savaitę neįleisti 200 nelegalų, per dvi savaites – beveik 1400. Kur tie žmonės pasidėjo, kur jie yra?
– Pirmiausia, aš manau, kad kalbant apie skaičius reikėtų suvokti, kad tame tarpe gali būti ir tie patys asmenys. Tai mes šiandien tikrai negalime pasakyti, ar tai yra nauji žmonės, ar tie patys, todėl aš sakyčiau, kad reikėtų atsargiau vertinti tą skaičių. Tie žmonės, didžioji dalis, kaip mes žinome, yra nuvykę į Lenkiją arba Latviją – tą mes matome. Ir todėl mes, visos šios šalys, šiuo metu labai aktyviai bendradarbiaujame, deriname veiksmus, nes nuo to priklausys, kaip mes įveiksime šitą migrantų krizę.
– Jūs sakote, kad tikėtina, jog tie žmonės yra nuėję į Lenkiją arba į Latviją. Kiek žmonių yra įstrigusių tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ar tokių žmonių nėra?
– Šiandien tikrai negalėčiau pasakyti jums tikslių skaičių. Tokius dalykus turėtų patikslinti tam tikros institucijos. Ir noriu patikinti, kad Lietuva naudoja visas priemones, kurios yra adekvačios ir mes saugome savo nacionalinį saugumą, savo valstybę, ir, manau, kad einame teisingu keliu, ir tos pačios politikos, kurios mes ėmėmės, tų pačių veiksmų mes ir toliau laikysimės.
– Ar dabartiniai sprendimai ir migrantų neįleidimas į Lietuvą, jiems jau yra pakankamai aiškus signalas, kad čia nėra nei rojaus, nei šilto oro, nei didelių pinigų, kurių jie galbūt čia ir tikisi?
– Manau, kad mūsų veiksmai ir pats šios krizės valdymas yra labai aiškus signalas tiems asmenims, kad Lietuva nėra ta patogi vieta, kad šis kelias nėra geras migracijos kelias, ir sąlygos, ir visi kiti dalykai yra tokie, kad tie žmonės nesirinktų šio kelio ir netaptų Aliaksandro Lukašenkos režimo įrankiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...
-
Bundesvero generolas: su DHL lėktuvo katastrofa Vilniuje gali būti susijusi Rusija14
DHL krovininio lėktuvo katastrofa prie Vilniaus oro uosto galėjo būti savotiškas testas, kuriuo Rusija mėgina atskleisti Vakarų šalių pažeidžiamumą. ...
-
Ukrainiečiai ir kitąmet Vilniuje viešuoju transportu galės važiuoti nemokamai13
Vilniuje dar metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu. ...