- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl smurto artimoje aplinkoje pastaraisiais metais buvo svarbių pakeitimų, kad tik auka šeimoje jaustųsi labiau apsaugota nuo smurtautojo. Tačiau moters teisių gynėjai sako, kad lengviau tapo įrodyti bei apsiginti tik nuo akivaizdžiausio – fizinio smurto. Tačiau priešintis ir gelbėtis nuo psichologinės, ekonominės ar net seksualinės prievartos moterims tinkamai vis dar nepadedama. Apie šį ir vadinamąjį institucinį smurtą LNK žurnalistas kalbėjosi su Mykolo Riomerio universiteto lektore, advokate Marina Gušauskiene.
– Jūs kalbate apie tarpinstitucinį smurtą. Negirdėtas terminas. Kas tai ir kaip tai pasireiškia?
– Institucinis smurtas yra užslėpta smurto forma, kai pasinaudojant valstybės suteiktais įgaliojimais atliekami tam tikri žeminantys, diskriminuojantys veiksniai prieš auką arba tokie veiksmai pasireiškia kaip trukdymas, nesuteikimas galimybės pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis.
– Ką reikėtų daryti, kad tokia situacija keistųsi? Ar čia reikalingos kažkokios nuostatos naujos įstatymuose?
– Nemanau. Aišku, įstatymų pakeitimai yra gerai, bet įstatymai keičiami ir tai dažniausiai yra kova su pasekmėmis, o mes turime šalinti priežastį. Tai, šiuo atveju, manyčiau didelis dėmesys turi būti skiriamas ir mąstymui, mentalitetui. Visų pirma, turim suvokti, kad smurtas artimoje aplinkoje tai nėra tik buities konfliktas, tarpusavio asmenų santykių aiškinimasis. Ir reikia suvokti, kad smurto auka, nukentėjęs asmuo, į teisėsaugos institucijas kreipiasi pagalbos, bet ne kritikos, ne priekaištų. Jis neprivalo nieko įrodinėti ir teisintis, kodėl prieš jį buvo smurtaujama. Nes labai dažnai nuo smurto nukentėjusios moterys, besikreipiančios į teisėsaugos instituciją, patiria antrinę viktimizaciją, kai joms reikia pasiteisinti ir įrodyti, kad ne ji yra problema.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kaip moteriai suprasti, kad prieš ją institucija galimai smurtauja? Gal yra kažkokių konkrečių pavyzdžių, kad jei žmogus atsiduria vienoje ar kitoje situacijoje, supranta, kad tai yra smurtas iš institucijos ir kažkur reikėtų kreiptis tam, kad to smurto nebeliktų?
– Šiaip iš tiesų identifikuoti tą institucinį smurtą labai sudėtinga, nes nėra aiškaus apibrėžimo, ką mes laikom instituciniu smurtu. Ir ne visada lengva atskirti, ar tai yra tiesiog nekompetencija, nekvalifikuotos pagalbos suteikimas, ar tai yra būtent institucinis smurtas. Sakykim, kaip pavyzdį galėčiau pateikti, kai nuo smurto nukentėjusioms moterims, ypač jei šeimoje yra nepilnamečiai vaikai, dažnai yra taikoma atvejo vadyba, kuomet teikiamos socialinės paslaugos. Ir tos socialinės paslaugos teikiamos visiškai per prievartą moteriai ir ji neturi teisės jų atsisakyti. Nes net jei ir pareiškia, kad jai tokia pagalba nėra reikalinga, tuomet nereiškia, kad ji nebus teikiama. Ir teikiant tą priverstinę socialinę pagalbą, kuomet tu esi kontroliuojama, kuomet tu esi verčiama lankyti kursus kažkokius, įrodinėti, kad tu gali rūpintis šeima, vaiku, toks perdėtas kišimasis, tai čia vienas iš pavyzdžių. Dar vieną pavyzdį norėčiau paminėti. Šiai dienai turime labai gerą įrankį apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme – tai apsaugos orderis, kuris buvo priimtas tam, kad apsaugotų moterį nuo smurto. Tačiau visiškai formalus to instituto taikymas, neįsigilinus į priežastį, vienu atveju moteriai, nukentėjusiai nuo smurto ir besikreipiančiai pagalbos į teisėsaugos institucijas, buvo pritaikytas apsaugos orderis. Buvęs sutuoktinis nepagrįstai, ne savo laiku pasiėmė vaiką, neleido jai bendrauti su vaiku, ji kreipėsi pagalbos į policiją ir buvo pritaikytas apsaugos orderis, ji neturėjo galimybės bendrauti.
Nėra aiškaus apibrėžimo, ką mes laikom instituciniu smurtu.
– Tačiau yra ir kitokių smurto rūšių kaip psichologinis, ekonominis, seksualinis smurtas. Jeigu fizinis lengvai yra įrodomas, tai šiuos yra sudėtinga įrodyti, irgi yra labai sunki kova. Kaip sekasi su tuo kovoti?
– Iškart noriu patikslinti, kad ir fizinį nėra labai paprasta įrodyti. Mes galime sakyti, jog paprasta įrodyti, jeigu ant kūno yra kažkokie pėdsakai, mėlynės, sulaužyta ranka. Tačiau skausmo sukėlimas irgi labai sunkiai įrodomas, nes tai labai subjektyvu ir kiekvienas tą skausmą supranta savaip. Tai skausmo pasekmių, tokių kaip mėlynės ant kūno, nelieka. Kalbant apie ekonominį smurtą, jis irgi labai sunkiai įrodomas, nes jis vėlgi priklauso nuo tam tikro suvokimo. Dažnai tenka susidurti, kad vyrauja tas stereotipinis mąstymas, kur tai nėra suprantama kaip smurtas, o kaip galbūt pamoka. Ekonominis ir seksualinis smurtas apskritai beveik artimoje aplinkoje neinkriminuojamas, nes nėra aiškaus apibrėžimo, ką laikyti ekonominiu smurtu. Kalbant apie seksualinį smurtą, šiai dienai esamas teisinis reguliavimas vid dėlto numato tam tikros prievartos panaudojimą ir jeigu jos nėra, vėlgi, tą seksualinį smurtą yra beveik neįmanoma įrodyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą neįleisti keturi neteisėti migrantai iš Baltarusijos
Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė keturis į šalį neteisėtai patekti bandžiusius migrantus, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Orai Lietuvoje: kai kur numatomas lietus, galima kruša
Kelininkai informuoja, kad Lietuvoje pagrindinių kelių dangos sausos. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 16 iki 21 laipsnių šilumos. ...
-
Vilniaus universitete aštuntą kartą bus teikiami atminties diplomai1
Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, penktadienį aštuntą kartą bus teikiami Vilniaus universiteto (VU) atminties diplomai okupaciniais metais iš jo pašalintiems bendruomenės nariams. ...
-
Birželio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Birželio 28-oji, penktadienis, 26 savaitė. ...
-
Seimas rudenį svarstys, ar įteisinti mokyklose anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių1
Seimas imasi svarstyti Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokyklose įteisinti anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių. Jos būtų vykdomos Švietimo, mokslo ir sporto ministr...
-
KT: advokatų išlaidų atlyginimo tvarka administracinėse bylose nepažeidžia Konstitucijos1
Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. ...
-
Pavojai Baltijos jūroje: patarė, kaip apsisaugoti1
Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įspėjo, kad šiltėjant orams daug kas nori atsivėsinti vandens telkiniuose. Bet su maudynėmis atsiranda ir pavojų, todėl patarė, kaip jų išvengti. ...
-
Baudžiamąja byla bandytas užčiaupti visuomenininkas laukia I. Trinkūnaitės atsiprašymo2
Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti ...
-
Po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, lietuviško paso neteko vienas asmuo2
Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, ...
-
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai4
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas. ...