- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į „Sodros“ rezervą metų pabaigoje mokesčių mokėtojai jau bus sumokėję 3 mlrd. eurų. Tuos pinigus „Sodra“ kaupia „juodai dienai“, tačiau tai yra tik pusė to, kokio rezervo reikalauja įstatymas. Be to, ekonomistai skaičiuoja, kad su tiek pinigų Lietuva gilios krizės neatlaikytų, o ir Finansų ministerija esą neįdeda pakankamai pastangų, kad rezervas greičiau augtų, o pinigai nenuvertėtų.
„Išlaidos turės būti mažinamos pakankamai radikaliai ir ypač tose srityse, kurios iki šiol nebuvo liečiamos, tai yra socialiai jautriose srityse“, – prieš penkiolika metų sakė Andrius Kubilius.
Penktadaliu susitraukus ekonomikai, „Sodra“ jokios pagalvės „juodai dienai“ neturėjo. Nesurinko mokesčių, nebuvo iš ko mokėti pensijų.
„Ne tik nebuvo sukauptas rezervas, bet ir palikta skylė, o atėjus krizei teko skolintis, kad būtų išmokėtos pensijos“, – priminė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Dabar rezervą „Sodra“ turi. Tai reiškia, kad gyventojai jai sumoka daugiau mokesčių nei „Sodra“ išleidžia pensijoms, ligos ir kitoms išmokoms.
Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume.
„Šiuo metu rezerve yra apie 2,5 mlrd. eurų. Šių metų pabaigoje planuojame, kad turėsime 3 mlrd.“, – apie planus pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Rezervas – „juodai dienai“
„Kad nereikėtų mažinti išmokų, kad „Sodra“ galėtų pilnai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus ir nereikėtų skolintis taip kaip teko daryti 2009–2012 metais“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
„Sodros“ rezervas pastaraisiais metais auga dėl didėjančio užimtumo ir atlyginimų.
„Bet jis vis dar nėra toks, kokį „Sodra“ įsipareigoja turėti“, – akcentavo M. Kozič.
Pagal įstatymą, „Sodros“ rezervas turėtų būti tokio dydžio, kokios pernai buvo biudžeto išlaidos. Pavyzdžiui, pernai siekė 6 mlrd.
Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, tokio rezervo Lietuvai pakaktų porai metų.
„3 mlrd. rezervas žmonėms gali atrodyti labai didelis, bet jis toks nėra. Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume“, – tikino A. Bartkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pinigų rezervo augimui – investavimas
„Rezervo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, kuri investuoja tuos pinigus. Pavyzdžiui, praeitais metais iš tų investicijų, kurios ne tiesiog guli padėtos sąskaitoje, bet tarsi nukreiptos dirbti, „Sodra“ uždirbo 33 mln. eurų“, – skaičiais dalijosi Sodros“ atstovė.
Nuo sukauptų beveik 3 mlrd., tai būtų maždaug 1 proc. Paprasčiau tariant, net pensininkas laikantis pinigus banko sąskaitoje, galėtų uždirbti maždaug tris kartus daugiau. O jei investuoti ne pinigai, vadinasi, dalis dėl infliacijos apskritai prarado vertę.
„Rezervą reikia mokėti tinkamai valdyti. Jis turi būti investuojamas į žemos rizikos finansinius instrumentus. Atitinkamai jų grąža nebus didelė, bet turėti 1 proc. grąžą, kada esame turėję didelius infliacijos tempus, tai yra blogai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas.
Pinigus galima naudoti išmintingiau?
„Investuočiau į trumpo laikotarpio instrumentus, tai yra indėlis Europos centriniam banke, vienos nakties indėliai, trumpo laikotarpio obligacijos. Iš esmės grąža galėtų siekti arčiau 4 proc.“, – patarimais dalijosi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasitikinti, kad Finansų ministerija daro viską, ką gali.
Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą.
„Rezervo investavimas turėtų būti labai atsakingas, ganėtinai konservatyvus, nerizikingas. Tai liečia visų mūsų pagalvę, jeigu kas nors atsitiktų“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Dabar yra uždirbta 30 mln., jeigu nebūtų tas daroma, tai nebūtų tokios sumos. Bet kokia suma, kuri yra didesnė už nulį, jau yra pozityvi“, – optimizmo nestokojo V. Rūkas.
Investuotojai klausia, ar apskritai rezervo lėšos nebūtų naudingesnės valstybės biudžete.
„Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą. Akivaizdu, rezervui neleidžiama pirkti Lietuvos obligacijų pirminėje rinkoje, galima tik kitų šalių“, – aiškino V. Plunksnis.
„Sodra“ skaičiuoja, kad prieš penkerius metus jos rezervas siekė vos 200 mln.
O štai, 2020 metais rezerve apskritai nieko nebuvo. Pinigai išimti dėl pandemijos, tačiau jų nepanaudojus, kitąmet grąžinti atgal.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems27
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko6
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...