Daliai gyventojų antra pensijų pakopa atrodo nenuspėjama, nesuprantama. Politikai vis keičia taisykles.

O tie patys skaičiai – kiek lietuviai sukaupia pensijai papildomai – vertinami skirtingai. Pensijų fondai, „Sodra“ skelbia, kad pernai rezultatai buvo vieni geriausių per visą antros pakopos egzistavimą.

Pexels nuotr. 

„Tikrai žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai yra vieni geresnių pensijų fondams ir pensijų anuitetų metų“, – šnekėjo „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

„Per 21 metų istoriją tas rezultatas yra ketvirtas. Vidutiniškai gyventojai sukaupė apie 16,6 proc. lėšų daugiau, negu turėjo praėjusių metų pradžioje“, – kalbėjo Pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Jauni antros pakopos dalyviai, kurių pinigai investuojami rizikingiau, į akcijas, pernai gavo dar didesnę grąžą, daugiau nei 20 proc. Kam iki pensijos keleri metai, antroje pakopoje pernai uždirbo triskart mažiau.

„Kad tą sukauptą turtą išsaugotų, jų grąžos siekia 6–7 proc. Tai irgi tie fondai pasirodė labai gerai“, – teigė T. Gudaitis.

I. Ruginienei rezultatai neatrodo geri.

„Tai yra nedideli pinigai, dėl to ir atsiranda visuomenės lūkestis peržiūrėti ir įvesti tam tikrus pakeitimus antroje pakopoje“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr. 

Jei žmogus antroje pakopoje dalyvavo visus 21 metus ir gavo vidutinį atlyginimą, dabar prie pensijos gautų papildomai 70 eurų per mėnesį. Tai 10 proc. priedas prie vidutinės „Sodros“ pensijos.

Mažiausiai antroje pakopoje dalyvauja jaunimas. Antroje pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. žmonių. Vieni kaupia, kiti kaupimą kažkada sustabdė, bet sukaupta suma vis tiek guli fonde ir yra investuojama.

Konstitucinis teismas pasakė, kad turi būti sudaryta galimybė pasiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus nesulaukus pensijos – dėl svarbių priežasčių. Dabar politikai sprendžia, kas tos svarbios priežastys. Konservatoriai siūlo – tik rimtai sušlubavus sveikatai.

„Tai yra, kai slauga nustatyta, kai yra sunki liga. Trečiasis atvejis – kai yra sunki negalia“, – aiškino Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

J. Elinsko / ELTOS nuotr. 

Dabartinė socialdemokratų valdžia sako, kad priežasčių atsiimti pinigus bus daugiau.

„Vienareikšmiškai, ką galiu patikinti, kad išėjimo galimybės svarstomos daug platesnės, nei praeitos Vyriausybės pateiktas projektas“, – kalbėjo I. Ruginienė.

I. Ruginienė sakė, kad pasiimti pinigus iš antros pakopos būtų galima perkant pirmą būstą.

„Tai pensijų sistemą darytų panašią nebe į pensijų sistemą, o į tam tikrą pinigų saugyklą arba sąskaitą banke kitoms reikmėms“, – tikino M. Lingė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Socialdemokratai viešai nebekalba, kokiais atvejais svarsto leisti atsiimti pinigus.

„Kalbame apie keletą esminių pokyčių – dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal baigtinį tam tikrų sąlygų sąrašą ir sukaupus itin mažas sumas, likus nedaug metų iki pensinio amžiaus“, – šnekėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Tai reiškia, kad atsiimti pinigus galėtų ir tie, kurie pradėjo kaupti vėlai. Pavyzdžiui, likus dešimt metų iki pensijos. Akivaizdu, kad nespės sukaupti reikšmingos sumos.

Dabar kaupimą antroje pakopoje skatina valstybė. Jei žmogus uždirba panašiai į minimumą – 1 tūkst. eurų iki mokesčių, į antrą pakopą pats perveda 30 eurų. Valstybė prideda dar 30 eurų.

Per metus šalies biudžetui iš viso antroji pakopa atsieina beveik 300 mln. eurų. I. Ruginienė sako, kad neatmetama, jog valstybės paskatos gali ir nebelikti arba ji būtų mažesnė.

„Valstybės kompensuojama suma arba valstybės prisidėjimas tikrai bus mokestinės pertvarkos dalis“, – nurodė I. Ruginienė.

I. Ruginienė, paklausta, ar gali būti atšauktas, atsakė: „Gali būti visaip, nes tik prasidėjo diskusijos.“

Beveik rekordiškai daug – apie 16–20 proc. pernai uždirbo ir trečios pakopos pensijų fondai, kuriuose žmonės kas mėnesį atsideda po tiek, kiek nori.