- Eglė Šepetytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugiau nei mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo pareigas einantis Saulius Urbanavičius apie įstaigos darbą linkęs mąstyti pozityviai. Jau anksčiau vadovas teigė, kad korupcija Lietuvoje – sunki, tačiau pagydoma liga, tik kovoti su ja reikia kompleksiškai, keičiant vis dar tolerantišką visuomenės požiūrį į kyšininkavimą. Portalas diena.lt naujojo STT vadovo paklausė, apie realią STT veiklą ir jos efektyvumą.
Jūsų nuomone, kiek realiai STT mažina korupcijos mastą šalyje? Siūloma, kad turėtų būti gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Ar turite viziją, ką daryti, kad STT neliktų viena kovos su korupcija lauke?
Specialiųjų tyrimų tarnyba – pagrindinė kovos su korupcija institucija Lietuvoje. Kaip jau esu minėjęs, mano nuomone, STT veikla yra pakankamai efektyvi. Tačiau savaime suprantama, kad mūsų vienų pastangų neužtenka. Į korupciją kaip vieną žalingiausių reiškinių reikia žiūrėti kompleksiškai, suvienyti pajėgas turi tiek įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, tiek teisėsaugos bei visos kitos valstybės institucijos, tiek gyventojai turėtų netoleruoti korupcinių santykių ir juose nedalyvauti. Jei bent vienoje iš šių grandžių bus silpnų vietų, kova su korupcija primins nereguliariai geriamus stiprius vaistus nuo sunkiai, bet pagydomos ligos – kaltinti dėl to galime tik save.
Nemažai kritikos sulaukė 2012 metų STT ataskaitoje minimi skaičiai: 63 proc. ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Ar tai rodo institucijos darbo neefektyvumą, o gal skaičiai neatspindi tikrosios esmės ir efektyvumą reikėtų matuoti kitaip?
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas nei teigiamai, nei neigiamai, nei juolab galima vien šiuo rodikliu matuoti institucijos veiklos efektyvumą.
Ikiteisminiai tyrimai, pradėti patiems STT pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius nutraukiami labai retai. Kaip ir ankstesniais metais, pernai didžiausią STT nutrauktų ikiteisminių tyrimų dalį sudarė tyrimai, pradėti gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, taip pat iš kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų gauti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose atlikus duomenų patikslinimą nustatyta, kad buvo padarytas administracinės teisės ar drausminis pažeidimas.
Esate užsiminęs, kad reikėtų stiprinti STT analitinius pajėgumus. Ką konkrečiai turite omenyje?
Kaip jau minėjau, atsižvelgę į konkrečius prioritetus, daugiausiai dėmesio ir pajėgumų skirsime sektoriams, kuriuose korupcinės veikos daro didžiausią žalą, ypač finansinę. Formuluosime naujus uždavinius, kelsime pareigūnų kvalifikaciją, perskirstysime darbus.
Ar įmanoma, esant dabartiniam biudžetui, paspartinti ikiteisminių tyrimų atlikimą?
Nuo 2008 m. nuolat mažinamas STT finansavimas tikrai sudaro rimtų problemų. Ne paslaptis, kad didžioji dalis STT skiriamų asignavimų skiriama iš darbo santykių atsirandantiems įsipareigojimams vykdyti. Asignavimų, skirtų tiesioginėms funkcijoms vykdyti, kurias daugiausia sudaro nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo išlaidos, šiems metams tarnybai buvo skirta dar mažiau nei 2012 m. Tad taupyti jau nebėra kur. Nors su esamais žmogiškaisiais ir piniginiais resursais, nuolat juos peržiūrint, perskirstant pagal prioritetus darbus, kol kas mums pavyksta išlaikyti neprastėjančius veiklos rezultatus, neabejotina, kad, skyrus papildomų lėšų tiek kriminalinės žvalgybos veiklai, tiek techninei, programinei įrangai atnaujinti, nekalbant apie pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, naujų profesionalų į esamus laisvus etatus pritraukimą, galėtume pasiekti dar geresnių rezultatų.
Jūsų požiūriu, ar STT, kaip institucija, yra optimizavusi veiklos strategiją? Sakykime, viena iš veiklos sričių yra antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas. Tačiau čia dirba tik 5 žmonės. Lyg ir mažoka, kad būtų pasiektas ženklus rezultatas? Gal reikėtų šią sritį perleisti kitai institucijai, o pajėgas sukoncentruoti į baudžiamąjį persekiojimą ir korupcijos prevenciją?
Antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas yra viena iš trijų STT veiklos sričių. Aktyviai dirbame su įvairiomis visuomenės grupėmis. Pavyzdžiui, pernai antikorupcines paskaitas išklausė ir seminaruose sudalyvavo keli tūkstančiai įvairių institucijų tarnautojų, kurių daugumą sudaro vadovaujamo darbo pareigas einantys viešojo sektoriaus darbuotojai, taip pat asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją tose institucijose. Žinoma, STT žmogiškieji resursai nėra visiškai pakankami valstybės tarnautojų seminarų, paskaitų poreikiui patenkinti. Todėl ieškome sprendimų ir stengiamės suvienyti institucijų pajėgas, vykdant veiklą šioje srityje. Siūlėme Tarpžinybinėje komisijoje kovai su korupcija kontroliuoti apsvarstyti galimybę valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams paskirti asmenis, kurie galėtų savarankiškai rengti antikorupcinius kursus savo institucijos darbuotojams. STT nurodė galinti koordinuoti, organizuoti ir vykdyti valstybės institucijų, savivaldybių paskirtų asmenų mokymus, pagal kompetenciją nuolat juos konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRTK prašymu iš „Google“ paieškos pašalinta 201 blokuota svetainė su rusiškais kanalais5
Iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 201 užblokuota interneto svetainė, kurioje yra pasiekiamos į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktos rusiškos televizijos programos, antradienį prane&scaron...
-
Arkikatedros požemiuose – sensacingas lobis: kokia jo vertė?2
Vilniaus katedros požemiuose pernai gruodį buvo atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis regalijomis. Apie tai, kodėl jos atrastos tik dabar ir kokia jų reikšm...
-
Buvęs švietimo ministras: tai yra didelis žingsnis atgal5
Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atga...
-
Kaitros, sausros, audros ir viesulai – mūsų gyvenimo realybė: kam dar ruoštis?1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti du katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Sunku patikėti: įvardijo neįprastus praėjusių metų Lietuvos pasiekimus
Apie tai, kokie įdomiausi įvykiai, ką išskirtinio sukūrė lietuviai, LNK žurnalistams papasakojo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. ...
-
Prognozė: įvardijo, kokie orai mūsų laukia sausį1
Meteorologai apžvelgė gruodžio mėnesio orų tendencijas ir pateikė ilgalaikę sausio mėnesio orų prognozę. ...
-
Praėję metai – tragiški aviacijai: ekspertas atskleidė, dėl ko kyla dauguma katastrofų
Praėję metai buvo niūrūs aviacijos saugos požiūriu. Žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias nuo 2018 m. Per metus aviacijos katastrofose žuvo 334 žmonės – per 11 skirtingų nelaimių. Ką tai reiškia aviacijai? Apie tai LNK žurnalistas ...
-
Šių darbuotojų katastrofiškai trūksta: žada atlyginimų šuolį7
Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys51
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Popovienė apie pokyčius mokyklose: variantus teiksime kelis
Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, o ne 21, kaip numatyta dabar. ...