Atmosfera kaista

2021 m. prezidentu tapęs Vydas Gedvilas nebedalyvaus rugsėjo 17 d. vyksiančiuose rinkimuose, jo liniją sieks tęsti M. Balčiūnas, o vienintelis dabartinio LKF generalinio sekretoriaus konkurentas – Robertas Javtokas, antrus rinkimus iš eilės bandysiantis tapti prezidentu.

LKF prezidento posto siekiantis M. Balčiūnas lygiagrečiai vysto ir savo verslą – yra įkūręs „International Basketball University“ (IBU). Tiksliau, IBU buvo įkurtas dar prieš dešimtmetį, bet tuo, kuo yra dabar, virto visai neseniai – 2019 m. Iki tol finansinėse ataskaitose figūravo kitas juridinio asmens pavadinimas – VšĮ „Sveikatinimo programos“.

Portalo „Basketnews“ publikacija apie LKF rinkimų niuansus sukėlė audrą krepšinio bendruomenėje. Ne mažiau jautriai reaguota ir į pretendento M. Balčiūno verslą, rekordines pajamas pradėjusį fiksuoti būtent tada, kai 47-erių vyras tapo LKF generaliniu sekretoriumi.

Tačiau M. Balčiūnas kategoriškai atmetė bet kokius LKF ir IBU santykius, garantavo, kad nepasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis, o LKF logotipo naudojimą IBU reikmėms argumentavo tuo, kad jo įsteigtas universitetas visiems Lietuvos treneriams duoda nemokamą informaciją.

„Pavyzdžiui, latvių, estų, daugelis kitų federacijų moka už kursus. Visi Lietuvos krepšinio treneriai visa duomenų baze gali naudotis nemokamai. Visiškai nemokamai. Suprantate? Tas turinys sukuriamas IBU lėšomis. Kaip jūs galvojate, aš to nesuprantu? Čia būtų didžiulis pažeidimas. Absoliučiai. Visas turinys iš IBU Lietuvos krepšinio bendruomenei yra nemokamas. Tegu tik tobulėja“, – per spaudos konferenciją „Basketnews“ žurnalistams kalbėjo M. Balčiūnas.

Jo aiškinimu, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vizitas į Taivaną taip pat buvo nemažai nulemtas IBU kontaktų, kur ši viešoji įstaiga tuo pačiu metu dalyvavo su renginiu. Patvirtinęs plačius IBU kontaktus Azijoje, LKF generalinis sekretorius tvirtino per juos daug padedantis LKF surasti įvairių finansinių šaltinių.

„Aš per tuos kontaktus labai nemažai padedu LKF. IBU partnerių tinklas, ypač Azijoje, labai platus. Tai padeda LKF surasti įvairių finansinių šaltinių, – M. Balčiūnas atsakė, kiek IBU padėjo uždirbti federacijai iš vizito Taivane. – Reikia paskaičiuoti. Sutartis buvo 300 tūkst. dolerių.“

Savivaliavimas: D. Rėklaitienė prisiminė, kad toli gražu ne iš karto LSU logotipas ir dėstytojų pavardės dingo iš IBU interneto puslapio, kaip ir informacija apie suteikiamas kvalifikacijas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nesuteikia kvalifikacijos

Toks margas sporto pasaulio raštas, bet ne mažiau margas IBU raštas akademiniame pasaulyje. Universitetu besivadinanti M. Balčiūno viešoji įstaiga taip pat gali pretenduoti į tam tikrus niuansus. Paprastai tariant, universitetas yra mokslo įstaiga, kur vykdomos universitetinės studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją.

IBU įkūrėjas M. Balčiūnas aiškina kitokią šio universiteto viziją. „Kas supranta ugdymo procesą, tas supranta, ką reiškia neformalus mokymas. Jis gali būti pateikiamas ir vykdomas įvairiomis formomis. Mes nesuteikiame kvalifikacijos, mes suteikiame žinių samdydami užsienio ekspertus ir specialistus. Jeigu institucija nesuteikia kvalifikacijos, mokymai nebūtinai turi būti vertinami Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC). Tai čia kas supranta, tas supranta, o kas nenori suprasti, tai mes ir neprivalome aiškinti“, – pareiškė M. Balčiūnas dėl IBU programų, kurių kaip universitetinių nevertino SKVC.

Anot M. Balčiūno, IBU yra labai geras projektas, unikalus visame pasaulyje, praktiškai vienintelis toks. M. Balčiūnas visiškai nesureikšmina savo viešajai įstaigai suteikęs universiteto statusą, nors universitetai privalo turėti kolegialias valdymo institucijas – universiteto tarybą ir senatą, vienasmenę valdymo instituciją – rektorių, o Lietuvoje universitetų studijų programas vertina SKVC.

„Mes turime jungtines programas, pavyzdžiui, su Klaipėdos universitetu, kur padedame išdėstyti specializacijas. Ten jau yra Klaipėdos universiteto diplomas ir jie suteikia kvalifikaciją. Mes nesuteikiame kvalifikacijos. Tai nėra mūsų tikslas“, – krepšinio universiteto niuansus bandė aiškinti M. Balčiūnas.

IBU tinklalapyje skelbiama apie daugybę plačiai pripažintų krepšinio trenerių ir vadybininkų, kurie prisijungia, kad pristatytų įvairius kursus studentams bet kurioje šalyje, kurioje kursai patvirtinti su jų partneriais.

„Mes palaikome strateginius santykius ir bendradarbiaujame su įvairiais universitetais visame pasaulyje“, – taip skelbia IBU. Paklaustas apie studentų gausą M. Balčiūnas vardijo, kad Filipinuose dalyvavo 300 studentų, Latvijoje – daugiau kaip 100 trenerių, Estijoje – per 20 trenerių. Anot IBU autoriaus, Azijoje labai didelis trenerių mokymo poreikis, todėl IBU ties tuo ir koncentruojasi.

Sutartys – tik priedanga?

Grįžkime į Lietuvą. M. Balčiūnui paminėjus apie bendradarbiavimą su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, „Kauno diena“ paprašė patikslinti, su kokiomis konkrečiai aukštosiomis mokyklomis bendradarbiauja IBU.

M. Balčiūnas nė nemirktelėjęs ėmė vardyti Lietuvos universitetus, be jau paminėto Klaipėdos universiteto, su kuriais IBU, anot M. Balčiūno, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis: „Turime sutartį su Lietuvos sporto universitetu (LSU), su Alytaus ir kai kuriomis kitomis kolegijomis, dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) turėčiau pasitikslinti.“

Situaciją dėl IBU bendradarbiavimo patikslino LSU rektorė Diana Rėklaitienė.

„Su IBU mes neturime sutarties. Turėjome sutartį su VšĮ „Sveikatinimo programos“. Ta bendradarbiavimo sutartis buvo bendro pobūdžio, kad yra socialinis partneris, bet tai nesuteikė jokių galimybių nei imti iš mūsų programų, nei vykdyti kokias nors programas“, – teigė rektorė.

Taigi, LSU su IBU neturėjo ir neturi jokių bendradarbiavimo sutarčių. M. Balčiūnas meluoja?

„LSU turėjo sutartį su LKF dar tada, kai jai vadovavo Arvydas Sabonis ir Mindaugas Špokas. Su jais mes normaliai bendradarbiavome, derinome savo studijų programas, specializacijas, vyko normalus procesas. Ta sutartis yra ilgalaikė. Tai federacija niekur nedingo, tačiau, esant šiai valdžiai, joks bendradarbiavimas nevyko“, – tęsė D. Rėklaitienė.

Koks tikslas mums bendradarbiauti su organizacija, kuri neturi nieko savo? Tai vieno žmogaus organizacija.

LSU rektorė pabrėžė, kad trenerius rengia tik LSU, o vos prieš dvejus metus tai pradėjo daryti VDU. Rektorė svarstė, kad Klaipėdos universitetas turi laisvalaikio sporto programą, bet trenerių jie nerengia, nėra tokios specializacijos. Žinoma, Klaipėdos universitetas gali turėti sutartį, bet kas iš to.

„Dar anksčiau jis turėjo ir įsivardijo, tiesa, dabar iš IBU puslapio visa tai panaikinta, kad turi sutartį su Alytaus, Kauno kolegija, Mykolo Romerio universitetu. Tik klausimas, kam tos sutartys, jei tos mokslo įstaigos neturi sporto programų? Ir architektų viešoji įstaiga gali turėti sutartį su LSU, bet ką tokia sutartis duotų?“ – retoriškai klausė D. Rėklaitienė.

Ginčijosi su LSU

LSU tarybos sprendimu D. Rėklaitienė rektore buvo išrinkta 2018-ųjų gruodį ir tapo pirmąja rektore moterimi Lietuvos universitetų istorijoje. Dar metus prieš tai D. Rėklaitienė buvo laikinoji LSU rektorė. Tuo metu kandidatas į LKF prezidentus M. Balčiūnas taip pat dirbo LSU.

„Jis išėjo savo noru“, – M. Balčiūno pasitraukimą iš LSU paaiškino rektorė. – Išrinktas rektorius buria savo komandą. Aš savo komandoje nenorėjau matyti žmogaus, kuriuo nepasitikiu.“

Anksčiau minėtą VšĮ „Sveikatinimo programos“ M. Balčiūnas įsteigė dar dirbdamas universitete, o palikęs LSU, „Sveikatinimo programas“ pervardijo į „International Basketball University“ (IBU).

Nors M Balčiūnas teigė neturėjęs jokių ginčų su LSU, rektorė paneigė šią versiją. „Jis meluoja. Jis buvo mums atsiuntęs raštą, kuriame mus apkaltino, kad mes neleidžiame savo dėstytojams dirbti IBU. Mes negalime nieko žmonėms uždrausti ir, jei tai vyktų ne darbo metu ir nesinaudojant mūsų universiteto informacija, tai taip, prašom, mes negalime suvaldyti, ką žmonės veikia“, – patikslino rektorė.

Ji apgailestavo, kad neišsaugojo nuotraukų, kuriose apie 2019 m. buvo užfiksuota IBU puslapyje įrašytos paskaitos su LSU logotipais, kurias veda LSU dėstytojai. Tokius M. Balčiūno veiksmus rektorė pavadino savivaliavimu.

„Jie, kaip universitetas, neturi savo informacijos, jie jos nesukuria,  neturi savo mokslininkų, savo dėstytojų. Ką jie daro? Jie ima kitų universitetų dėstytojus, jų kitiems universitetams paruoštą informaciją ir dėsto tą pačią medžiagą, deda kaip savo. Mes prieštaravome, kad būtų naudojama mūsų universiteto medžiaga, nes tai intelektinės nuosavybės vogimas. Aišku, Lietuvoje šis klausimas yra nesureguliuotas. Buvo pirmoji byla su Rūteniu Paulausku, kurią  laimėjome ir įrodėme, kad jo naudojama medžiaga yra universiteto intelektinė nuosavybė ir jis negali jos bet kur naudoti“, – LSU ir IBU aštrius kampus minėjo rektorė.

Ji prisiminė, kad toli gražu ne iš karto LSU logotipas ir dėstytojų pavardės dingo iš IBU interneto puslapio, kaip ir informacija apie suteikiamas kvalifikacijas, apie ką dabar M Balčiūnas kalba tik kaip apie žinių suteikimą.

„Koks tikslas mums bendradarbiauti su organizacija, kuri neturi nieko savo? Tai vieno žmogaus organizacija“, – IBU veiklos modelį įvertino rektorė.

Skambūs žodžiai

Santykių aiškinimasis tarp LSU ir IBU vyko per SKVC. 2019 m. M. Balčiūnui tik pristačius naująją įstaigą, LSU užklausė SKVC dėl IBU programų ir sulaukė papildomos užklausos.

Prašyme buvo nurodyta, kad IBU veikla leidžia daryti prielaidas, kad įstaiga dalyvauja studijų procese kaip aukštoji mokykla, organizuoja priėmimą į pirmos ir antros pakopos studijų programas, išduoda bakalauro, magistro laipsnį liudijančius diplomus.

„Tačiau IBU, nors ir pozicionuojanti save kaip universitetą, nėra aukštoji mokykla, registruota Švietimo ir mokslo institucijų registre ir neturi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) išduoto leidimo vykdyti studijas ir su jomis susijusią veiklą“, – rašoma SKVC rašte.

Tada IBU informavo centrą, kad nurodytą veiklą vykdo bendradarbiaudama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Jų teigimu, IBU kaip socialinis partneris dalyvauja vykdant ir modernizuojant universitetinių mokymo įstaigų studijų programas, susijusias su sportu ir sveikatinimu, padeda universitetams pritraukti studentų, kelti dėstymo kokybę, reklamuoti studijas užsienyje, pritraukiant studentų į Lietuvą, atlikti tarptautinius mokslinius tyrimus.

Žinoma, jau tada LSU atsakė su IBU nevykdanti jokio bendradarbiavimo, tačiau akivaizdu, kad M. Balčiūnas ir toliau jojo ant to paties arklio.

„Dalyvaujame Lietuvos universitetų kvalifikacijos suteikimo programose, bet mums patiems nėra poreikio tapti kvalifikaciją suteikiančia institucija, nes pasaulyje didžiulis kompetencijų poreikis. Daugelyje valstybių arba FIBA sistemoje trenerio licencijoms gauti pakanka kompetencijų ir nereikia kvalifikacijų. Yra tik kelios valstybės, kur reikia bakalauro diplomo“, – per visą pokalbį su „Kauno diena“ M. Balčiūnas akcentavo IBU suteikiamas kompetencijas.

Turėtų, bet neprivalo?

Pavyzdžiui, rinkodaros teorijoje produkto ar įmonės poziciją nusako tai, kaip vartotojai apibūdina produkto savybes ir su jomis susijusias asociacijas.

Kokios asociacijos susijusios su universitetu? Didžiajai daliai visuomenės ir, tarkime, užsienio, juo labiau Azijos, šalims įstaigos pavadinime esantis žodis „universitetas“ suteikia solidumo ir teikia mokslinių garantijų, kurias gali garantuoti tik tikri universitetai.

Tuo tarpu IBU pozicionavimą universitetu tikėtina būtų galima vertinti kaip manipuliaciją. Nieko neteisėto nedarau, bet „International Basketball University“ skamba gerokai rimčiau nei Trenerių rengimo centras ar „Sveikatinimo programos“.

„Tokį modelį vertinčiau kaip apgavystę. Jei pasakyta – universitetas, visi įsivaizduojame, kas yra universitetas: studijos, mokslas, diplomai. Tai  žmonių apgavystė, įvardijant dalykus, kurių nėra. Įsivaizduokime vieno kabineto akių kliniką, kuri pasivadintų universitetine ligonine. Nemanau, kad įstatymo apibrėžta, kad negali vartoti tų dviejų žodžių. Turbūt gali. Tačiau mes suvokiame, kad tai nėra universitetinė ligoninė. Taip ir dėl universiteto pavadinimo: jei tai neatitinka universiteto statuso ir visko, kas su tuo susiję, tai ir nėra universitetas“, – pastebėjo LSU rektorė.

„Kauno diena“ kreipėsi į ŠMSM dėl IBU vertinimo ir paaiškinimo, ar kiekvienas panorėjęs savo viešąją įstaigą gali imti ir vadinti universitetu, nors su tuo neturi nieko bendra.

„IBU vykdo neformalią švietimo veiklą, leidimo vykdyti studijas neturi. Neformalaus švietimo įstaiga, kuri nevykdo studijų ir neteikia aukštojo mokslo kvalifikacijų, turėtų patikslinti įstaigos pavadinimą, kad neklaidintų visuomenės“, – rašoma misterijos atsakyme dienraščiui.

Tačiau valdininkai apsiriboja tik įvardydami galiojančius teisės aktus, bet veiksmų nesiima: „Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.“

Ministerijos atstovų teigimu, IBU turėtų patikslinti įstaigos pavadinimą, kad neklaidintų visuomenės. Ši situacija  ministerijai žinoma nuo 2019 m., bet „turėtų“ nevirsta į „privalo“.