Anot kontrolierių, Regionų plėtros programa galėjo būti platesnės apimties, nes visos regionų plėtros tarybos ir daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo keturių sričių (kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos) priemonių, o ir esamos priemonės galėjo būti tinkamesnės.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM), reaguodama į paskelbtą ataskaitą, teigė, kad Regionų plėtros programa negali apimti visų sričių.

„Paaiškinimas paprastas ir jis pateiktas Valstybės kontrolei. Regionų plėtros programos biudžetą sudaro ne visų, o tik šešių ministerijų valdomos lėšos, kitos tiesiog neturėjo regionams tinkamų remiamų veiklų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Valstybės kontrolės teigimu, nesant pakankamos regionų plėtros programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų ir savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, regioninės plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“, kaip siekta rengiant šią programą.

VRM su šiuo teiginiu nesutiko.

„Regionai ir savivaldybės neprivalo rinktis visų siūlomų priemonių. Savivaldybės gali pasirinkti mažiau prioritetinių sričių siekdamos konsoliduoti išteklius stambesniems ar didesnį poveikį turintiems projektams. Pavyzdžiui, Neringos ir Palangos savivaldybės investuoja tik į stambiausius strateginius projektus – viešąjį vandens transportą ir pakrančių turizmo vystymą“, – rašoma pranešime.

Rodiklius vadina nepakankamai ambicingais

Pasak Valstybės kontrolės, ministerijų nustatomos išankstinės sąlygos, finansuojamų veiklų apribojimai ir palyginti siauras siūlomų regioninių priemonių sąrašas suteikia regionams tik dalį savarankiškumo.

„Gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, turi būti suteiktos panašios galimybės mokytis, dirbti, gauti tinkamas medicinos, transporto, viešąsias ir kitas paslaugas. Ekonominių ir socialinių skirtumų tarp šalies regionų problema sprendžiama, bet skirtumai tarp regionų nemažėja. Atliktas auditas rodo, kad Regionų plėtros programa tik iš dalies prisidės sprendžiant regionų problemas“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Kaip rašoma ataskaitoje, nustatyta, kad penkiose iš 14 pažangos priemonių (trijų Aplinkos ir dviejų Susisiekimo ministerijų) planuoja dalyvauti mažiau nei pusė savivaldybių, o 11-oje neplanuoja dalyvauti 34 savivaldybės, kurių dalyvavimas svarbus sprendžiant tarpregioninius ir vidinius netolygumus.

Anot ataskaitos, Regionų plėtros planuose poveikio rodiklių siektinos reikšmės nėra ambicingos, neparodo siekiamos pažangos, poveikio, nes penkiuose regionuose pusė (vidutiniškai dešimt iš 21) poveikio rodiklių faktinių 2022 metų reikšmių jau priartėjo arba viršijo 2025 metais siektinus tikslus, dar nepradėjus įgyvendinti 2022–2030 metų regioninių pažangos priemonių.

VRM pabrėžė, kad kiekvienas šalies regionas pats pasirenka, kokiais rodikliais bus matuojama jų plėtros plano įgyvendinimo sėkmė. Anot jos, regionai yra atsargūs planuodami poveikio rodiklius, nes jie priklauso nuo daugelio veiksnių (makroekonominių, geopolitinių, demografinių, fiskalinių ir kt.), o ne vien nuo konkrečių regiono investicijų.

„Dalis pažangos priemonių savivaldybėms yra nepatrauklios ir netaiklios, nes nesprendžia joms šiuo metu aktualių problemų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos priemonėje, skirtoje sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas, gali dalyvauti 60 savivaldybių, tačiau ketina dalyvauti tik keturios, nors 16-ai jų dalyvavimas yra labai svarbus siekiant programos poveikio. Daugiausia savivaldybių nurodė, kad jų netenkina nustatytos išankstinės priemonės sąlygos. Pavyzdžiui, nustatytas reikalavimas gyventojų tankiui“, – teigė valstybės kontrolierius.

Du regionai nesuplanavo pusės skirtų lėšų

Kaip rodo dokumentas, iki praėjusių metų pabaigos bendrai suplanuota 35 proc. Regionų plėtros programai numatytų lėšų, tačiau pusė regionų – penki iš dešimties (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos) – iki 2023 metų pabaigos nepasiekė sutartyje nustatytos reikšmės, nes suplanuota Europos Sąjungos (ES) investicijų fondų lėšų suma sudarė mažiau kaip 35 procentus.

Audito rezultatai atskleidė, kad programos tikslams pasiekti trūksta lyderystės ir kompetencijų tinklo dalyvių bendradarbiavimo. Programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas sukurtas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, kurie galėtų užtikrinti ekspertinės pagalbos teikimą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms.

„Vidaus reikalų ministerijos, kaip horizontalios programos valdytojos, vaidmuo neapibrėžtas kitų dalyvių atžvilgiu, todėl nėra sąlygų lyderystei, programą sudėtinga valdyti, nes jos dalyviai (ministerijos) yra savarankiški asignavimų valdytojai“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat nustatyta, kad Regionų plėtros programos parengimas užtruko apie pusantrų metų (pusmečiu ilgiau nei planuota), todėl trumpėja visos programos įgyvendinimo laikotarpis. Iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Tuo metu VRM pabrėžė, kad jau suplanuota beveik 70 proc. visų Regionų plėtros programos lėšų.

Pasak Valstybės kontrolės, siekiant, kad Regionų plėtros programos priemonės atlieptų regionų poreikius, iki 2027 metų pabaigos ne mažiau kaip 80 proc. programos priemonių turėtų dalyvauti visi regionai.

Taip pat siektina, jog rengiant visas pažangos priemones, būtų konsultuotasi su 100 proc. Regionų plėtros tarybų, o iki 2025 metų pasirašytų sutarčių skaičius siektų 78.

Regionų plėtros programą Vyriausybė patvirtino užpernai birželio pabaigoje. Jos tikslas – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regionų atskirtį. Jai įgyvendinti numatyta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES lėšų.