- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiemą, nors aktyvusis kelionių lėktuvais metas jau pasibaigęs, skrydžiai vėluoja, ir gana dažnai. Tam įtakos turi ir sudėtingesnės oro sąlygos arba lėktuvų, įgulų narių trūkumas. Čia ekspertai pataria nenuleisti rankų – domėtis ir aiškintis, kodėl vėlavo jūsų skrydis, o jeigu tai įvyko, kaip gauti kompensaciją. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Skycop“ advokatu Nerijumi Zalecku.
– Dėl ko vėluoja skrydžiai gruodį, jei aktyvusis kelionių sezonas, kai oro uostai būna pilni, jau yra pasibaigęs?
– Dažniausiai tai lemia oro sąlygos, pavyzdžiui, per didelis sniego kiekis arba nespėjimas tinkamai nuvalyti lėktuvo tako. Taip pat tai gali būti susiję su lėktuvų nuleidimo procedūromis arba padidėjusiu keleivių srautu, nes daug kas keliauja per atostogas, o lėktuvų tiesiog nepakanka, todėl skrydžiai vėluoja.
– Kiek tokie vėlavimai yra pagrįsti, o kiek dėl jų kaltos pačios oro bendrovės?
– Čia kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Pirma, reikia išsiaiškinti, ar aviakompanija yra atsakinga, ir jei taip, kokia atsakomybė jai tenka. Paprastai oro linijos nėra atsakingos, jei skrydis vėluoja dėl blogų oro sąlygų arba kitų force majeure situacijų, pavyzdžiui, jei lėktuvą apgadina žaibas. Tačiau dažnai aviakompanijos gudrauja ir teigia, kad kaltos oro sąlygos, nors iš tikrųjų jų nebuvo, o aviakompanijos nenori mokėti kompensacijos. Tokiais atvejais, jos stengiasi sumažinti išmokas arba jų visiškai išvengti.
– Kitas dalykas – keleivių atsakomybė. Kartais žmonės nusiperka atskirus bilietus su per trumpu persėdimo laiko tarpu, todėl pavėlavus pirmam lėktuvui nespėja į antrą. Kiek tai priklauso nuo oro linijų, o kiek – nuo pačių keleivių?
– Rekomendacija būtų nepirkti dviejų atskirų bilietų, o rinktis vieną su bendru užsakymu ir garantuotu persėdimu. Tokiu atveju, jei keleivis nespėtų į kitą skrydį, jis galėtų gauti kompensaciją. Tačiau jei nusipirkti bilietai yra atskiri, o žmogus nespėjo persėsti dėl per mažai numatyto laiko, kompensacija nebus mokama.
– Bet kaip dažnai žiemą pasitaiko tokios situacijos?
– Žiemos ir vasaros sezonai, iš esmės, yra labiausiai probleminiai laikotarpiai, nes tai atostogų metas, kai daug kas keliauja. Ir iš tikrųjų, lėktuvų neužtenka, trūksta įgulų, taip pat ir kapitonų, dėl ko skrydžiai dažnai vėluoja. Tai gana dažna problema, kai keleiviai gali reikalauti kompensacijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet vis dėlto, kalbant apie lėktuvų, įgulų ar kapitonų trūkumą, situacija per metus gerėja ar blogėja?
– Atrodo, kad situacija nelabai gerėja – problema išlieka ir metai iš metų vis dar yra daug skundų bei teismų sprendimų. Pavyzdžiui, teismai jau yra nusprendę, kad net piloto liga ar mirtis nėra priežastis nemokėti kompensacijos. Kitaip tariant, aviakompanijos turi užtikrinti pakankamą personalo kiekį, kad skrydžiai vyktų laiku, nepriklausomai nuo aplinkybių.
– Kalbant apie keleivius, ką daryti, jei skrydis vėluoja žiemą, ir kaip dažnai pavyksta gauti kompensaciją? Ką reikia įrodinėti ir kokius įrodymus būtina surinkti?
– Visų pirma, svarbiausia taisyklė – išsaugoti visus bilietus ir kvitus, ypač jei dėl vėlavimo teko patirti papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei keleivis pirko maistą ar papildomą transporto paslaugą, būtina išsaugoti kvitus. Kartais lėktuvas gali būti nukreiptas į kitą oro uostą, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Rygą, ir jei keleivis turėjo išsinuomoti automobilį ar užsisakyti autobusą, šių išlaidų kvitai taip pat yra svarbūs. Be to, būtina išsaugoti visus su skrydžiu susijusius dokumentus: įlaipinimo kortelę, bilietus ir bet kokius kitus įrodymus, kad skrydis buvo užsakytas. Dėl įvykusių vėlavimų galima kreiptis tiesiogiai į aviakompaniją, į advokatus ar į specializuotas įmones, kurios padeda išspręsti tokius klausimus.
Kaip sakoma, kiekvienas turi veiksmų laisvę ir gali pats spręsti, ką jam daryti. O kaip dažnai pavyksta atgauti kompensaciją, priklauso nuo oro linijų. Yra tokių, kurios kompensacijas moka geranoriškai, tačiau dažnai pasitaiko ir tokių, kurios bando gudrauti. Ypač tai būdinga oro linijoms, kurios nėra iš Europos Sąjungos šalių – jos žino, kad yra sunkiau pasiekiamos, todėl kartais stengiasi išsisukti, sakydamos, kad kompensacija nepriklauso.
– Kaip apskaičiuojamos kompensacijos ir kiek maksimaliai galima atgauti?
Keleivis gali gauti kompensaciją nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo: už skrydžius iki 1500 km priklauso 250 eurų, tarp 1500 ir 3500 km – 400 eurų, už didesnius nei 3500 km skrydžius – 600 eurų. Be to, keleiviui gali būti kompensuojamos papildomos išlaidos, tokios kaip pamestas bagažas ir pan.
– Svarbiausia šioje situacijoje yra nepasiduoti. Jei skrydis vėlavo, svarbu įdėti pastangų – surinkti visus reikalingus dokumentus ir kreiptis į oro bendrovę.
– Be abejo, aviakompanijos dažnai vilkina procesą. Jos gali pareikalauti pildyti specialią kompensacijos paraiškos formą, tačiau dažnai pasitaiko, kad tos formos surasti neįmanoma. Tokiu atveju žmogui tenka arba savarankiškai ieškoti būdų arba prašyti pagalbos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...