- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėžio prevencinėse programose vis dar dalyvauja per mažai lietuvių – tik apie trečdalis, o išgyvenamumo rodikliai Europos kontekste Lietuvai nėra palankūs. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) sako, jog planuojamos naujos ir modernios gyventojų kvietimo formos į programas. Apie tai pasakojama LNK reportaže.
Gegužę ir birželį didžiuosiuose miestuose lankysis specialus autobusas – konsultacijų kabinetas. Žmones nemokamai konsultuos gydytojai ir mokslininkai. Tas pats autobusas po Lietuvos iškeliaus į Lenkiją ir Rumuniją.
Pirmasis toks konsultacijų kabinetas duris buvo trumpam atidaręs sostinės Vinco Kudirkos aikštėje. Konsultacijos tema – vėžys.
„Skaičiai nėra džiuginantys. Kasmet nustatoma 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Sergamumo dažniu nelabai išsiskiriame iš Europos, bet susirgus vėžiu išgyvenamumo skaičiai nėra palankūs“, – sakė NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visuomenė per mažai žino ir nesitikrina, o kabinetas lyg tyčia atkreipia dėmesį, kad kai kurie apie ligą mieliau juokauja.
„Skaičiai rodo, kad tik trečdalis pasitikrinti galinčių ateina ir tai per mažai. Siekiamybė 80 proc. galinčių pasitikrinti“, – tvirtino S. Jarmalaitė.
Atėjusieji gali pasikonsultuoti su gydytojais ir mokslininkais. Pokalbiai anonimiški, neformalūs ir nemokami. Krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvauti galima nuo 50 metų. Kas dvejus metus atliekama mamograma, o jau netrukus medikai pakvies tikrintis ir jaunesnes moteris.
„Nuo 2025 metų krūties vėžio prevencinė programa išplečia savo amžiaus ribas ir bus nuo 45 iki 74 metų amžiaus“, – aiškino NVI krūtų onkochirurgė Algė Leveckytė.
Norint išvengti krūties vėžio specialistai pataria pamiršti mitą apie neva saugias alkoholio dozes.
„Tai yra svarbus krūties vėžio veiksnys, raginčiau laikytis abstinencijos“, – tvirtino A. Leveckytė.
Skaičiai nėra džiuginantys.
Negimdžiusioms ir nemaitinusioms krūtimi pasirodo taip pat yra daugiau rizikų.
„Ankstyvas gimdymas apsaugo nuo krūties vėžio dėl įvairių hormoninių pokyčių ir maitinimo krūtimi“, – nurodė NVI vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt.
„Prostatos vėžys yra onkologinė vyrų liga numeris vienas. Tie, pas ką iš giminaičių yra sirgę prostatos vėžiu, tėvai, seneliai ar dėdės, yra kviečiami tikrintis nuo 45 metų“, – teigė NVI Gydytojas urologas Arūnas Kulboka.
Kai kurie atėję pirmą kartą sužino ir apie nemokamą specialių nuolaidų kortelę POLA, kurią gali gauti išgirdę onkologinės ligos diagnozę ir tie, kurie jau pasveiko.
„Žmonės lankosi poliklinikose, pas šeimos daktarus ateina. Galbūt šios vietos galėtų pagelbėti vyresniems žmonėms su informacija“, – svarstė POLA savanorė Rimutė Keršanskienė.
Kol kas šalyje veikia keturios prevencinės programos, turėtų atsirasti ir dar viena plaučių vėžio prevencinė programa.
„Tikėtina, kad gyventojus pasieks naujos kvietimo formos, jas stengsimės padaryti kuo modernesnes“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
Anot ekspertų, net 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti gyvenant sveikiau, o nustačius ankstyvą stadiją vėžys dažniausiai išgydomas.
„Dabar kai kurie mokslininkai konstatuoja, kad netolimoje ateityje kas antras žmogus gali susidurti su vėžiu“, – sakė POLA savanorė Danguolė Juknevičienė.
Konsultacijų kabinetas gegužės, birželio mėnesiais keliaus po visą Lietuvą. Vienai ar kelioms dienoms atvyks į Klaipėdą, Kauną, Šiaulius ir Alytų. Po to iškeliaus į Lenkiją ir Rumuniją.
Klaipėdoje – gegužės 19 d.
Kaune – gegužės 23–25 d.
Šiauliuose – gegužės 30 d.
Alytuje – birželio 14–16 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pirmą kartą rizikos grupėse esantieji galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo1
Pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupėse esantys gyventojai nuo kitų metų pradžios galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo. ...
-
Sveikatos statistika Kaune šokiruoja: vyrai nutuko, moterys pradėjo daugiau rūkyti4
Kauniečiai vyrai nutuko, o moterys pradėjo daugiau rūkyti – tokią statistiką pamatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, ištyrę išsilavinusius, vidutinio amžiaus kauniečius. ...
-
SAM stiprina sveikatos sektoriaus parengtį: daug dėmesio skiriama pasiruošimui galimoms krizėms
Didinat sveikatos sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, patvirtintos parengties stiprinimo rekomendacijos gydymo įstaigoms, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Uždraudė per nosį vartojamus energinius miltelius: įvardijo grėsmes
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) laikinai uždraudė per nosį vartojamus energinius miltelius. ...
-
Sveikatos ir verslo atstovai iš valdžios tikisi daugiau dėmesio širdies ligų gydymui
Kardiologus vienijančios organizacijos ir verslo atstovai ragina šalies valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir gydymui, ketina kreiptis atviru laišku. ...
-
Išsigydo ligą, bet vis tiek neišgyvena: šis įprotis tampa mirtinais spąstais3
Medikai sako, kad besaikis antibiotikų vartojimas, kai jų reikia ar nereikia, ir vartojant juos ne pagal tai, kaip paskyrė gydytojas, o taip, kaip žmonėms atrodo sveikiau, kenkia ir sukelia dar daugiau ligų. Daugėja atvejų, kai išgydžius itin s...
-
Ministrė Jakubauskienė: ieškosime geresnės valstybinės ir privačios medicinos partnerystės4
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti galimybių, kaip geriau bendradarbiauti valstybinėms ir privačioms medicinos įstaigoms. ...
-
Romainių ligoninėje pradėtas taikyti naujas tyrimas: diagnozuos tuberkuliozę per kelias valandas4
Kauno klinikų Romainių ligoninėje pradėtas taikyti naujas molekulinis genetinis tyrimas, kurio metu nustatyti, ar pacientas serga tuberkulioze, bus galima per 4 valandas. Tyrimo metu taip pat bus nustatomas ir infekcijos sukėlėjų atsparumas pagrindiniam...
-
Kas nutinka kūnui, jei per dieną padarote 50 pritūpimų: patirtimi pasidalijo žurnalistė10
Pritūpimai yra svarbi jėgos treniruočių dalis. Darant pritūpimus dirba dauguma apatinės kūno dalies raumenų, todėl tai yra vieni geriausių pratimų raumenims stiprinti. 50 pritūpimų per dieną yra daug, bet įmanoma. ...
-
Kietųjų dalelių tarša ES 2022 metais sukėlė apie 240 tūkstančių mirčių3
Dėl kietųjų dalelių oro taršos 2022 m. Europos Sąjungoje mirė beveik 240 tūkst. žmonių, t. y. penkiais procentais mažiau nei ankstesniais metais, teigiama antradienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje. ...