Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų.  O tai yra  5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilkikų eismo įvykių skaičius skirtingais metais panašus, tačiau daugėja didelių žalų, kurios sumos siekia 50 – 100 tūkstančių litų.

Remiantis bendrovės duomenimis, matyti, kad per nepilnus trejus metus daugiausia įvykių vilkikų vairuotojai patyrė spalio mėnesį. Ši tendencija užfiksuota tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

„Rudenį Europoje, aišku, ir Lietuvoje, prasideda liūčių sezonas, o tai apsunkina važiavimo sąlygas: prastėja kelio matomumas, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, įsitempę vairuotojai greičiau pavargsta. Ypač dažnai sunkvežimiai nuvažiuoja nuo kelio, jie trenkiasi į medžius, stulpus, tvoras ar kitus statinius. Įprastai taip nutinka dėl netikėtos kliūties kelyje: gyvūnų, žmonių, ar stambių rąstų. Neretai vairuotojai tiesiog nepasirenka saugaus greičio ar neatsižvelgia į kelio, meteorologines ir eismo sąlygas. Taip pat dažnai minimos įvykių priežastys - saugaus atstumo nesilaikymas, nuovargis, užmigimas prie vairo“,- pasakojo ne gyvybės draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak specialisto, vilkikų vairavimo tvarką nuo 2012 m. spalio 1 d. griežtai reguliuoja naujos kartos tachografai. Jų pagalba sekamos vairuotojų poilsio valandos, važiavimo greitis. Tačiau atėjus šaltajam sezonui, labai svarbu tinkamai paruošti patį vilkiką. Rekomenduojama nelaukti žiemos pradžios ir jau dabar patikrinti transporto priemonių vėdinimo, šildymo sistemas, elektros instaliaciją. Vilkikai dėl netinkamai paruoštų minėtų sistemų dega kiekvienais metais. Taip pat labai svarbu laiku pasikeisti padangas, rekomenduotina, kad jų protektoriaus gylis būtų didesnis, nei minimali leistina norma.

Vairuotojams ir įmonių vadovams, kurių sunkusis transportas kursuoja į kitas Europos, o ypač Skandinavijos šalis, reikėtų susipažinti su tų šalių šios rūšies transporto reikalavimais. Pavyzdžiui, Norvegijoje minimalus padangų protektoriaus gylis turi būti 5 milimetrai, o Lietuvoje - tik 1 milimetras. 

Kaip teigė A. Žiukelis, pastaraisiais metais užfiksuotas ne vienas skaudus vilkiko vairuotojo sukeltas įvykis. Lenkijoje šios bendrovės draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 kilometrų per valandą, ir, nesilaikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blogoms oro sąlygoms trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas išvengti susidūrimo, mūsų draudėjo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu taksi automobiliu. Jau išmokėta daugiau kaip 1 milijonas litų kompensacijų, tačiau dar lieko rezervuota virš 2 milijonų litų teisminiams ginčams sureguliuoti. Kitas įvykis taip pat nutiko Lenkijoje, į avariją papuolė net du automobiliai, šiai žalai atlyginti užfiksuota daugiau kaip 2 milijonai litų.

Itin skaudi nelaimė užfiksuota Norvegijoje. Kildamas į kalną apledėjusiu keliu, net ir uždėtomis ant ratų grandinėmis lietuvio vairuojamas vilkikas suskersavo ir pradėjo slysti žemyn. Kaip vėliau paaiškėjo, nuo rato nukrito viena grandinė. Į pagalbą atskubėjo Norvegijos gelbėjimo tarnyba „Falk“, tačiau bandant užtempti lietuvių vilkiką į kalną, abu sunkvežimiai nugarmėjo nuo skardžio. Bendrovė jau atlygino daugiau kaip 2 milijonus litų patirto įvykio nuostolių, rezervuota dar 1 milijonas 20 tūkstančių litų.

Šiuo metu bendrovė yra apdraudusi daugiau kaip 41 tūkstantį vilkikų. Sunkiojo transporto draudimo įmokos per 2013 metų 10 mėnesių išaugo 19 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Per metus vilkikų Lietuvoje sukeliamų įvykių skaičius – maždaug penki tūkstančiai.