Trečiadienį Kauno rajono savivaldybėje vyko praktinis seminaras, kurio metu susirinkusieji turėjo galimybę aptarti verslo ir investicijų galimybes.

LLRI, vertindamas įvairias sritis, antrus metus iš eilės Kauno rajonui skiria aukštą indeksą: tarp 53 ne miesto savivaldybių Kauno rajonas 2011 metais buvo pirmas, o 2012 metais užėmė antrą vietą.

Vienas indekso autorių, LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas siekia tobulinti  kriterijus, pagal kuriuos vertinamos savivaldybės, todėl nusprendė susitikti su savivaldybės darbuotojais ir išgirsti jų nuomonę.

„Manau, kad savivaldybė savo sprendimais gali sukurti palankias gyvenimo ir investavimo sąlygas net tada, kai neturi išskirtinių gamtinių sąlygų ar išteklių. Džiugu, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai tai supranta", - kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Geriausia žmogui savivaldybė, pasak rinkos ekspertų, yra ta, kuri taupo  mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų sektorių. Ideali savivaldybė neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias verslui sąlygas, efektyviai valdo turtą, mažina biurokratinę naštą. Tačiau ar tokios vizijos kada kada nors virs realybe?

V.Žukauskas pastebėjo, kad vienas svarbiausių kriterijų kuriant savivaldybių indeksą yra investicinė aplinka. Kauno rajone žemės ir nekilnojamo turo mokesčiai yra vieni mažiausių Lietuvoje. Pirmuosius tris metus investuojančioms Kauno rajone įmonėms taikomas nulinis mokesčio tarifas.

Vis dėlto tiesioginės užsienio investicijos ir materialinės investicijos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, yra šiek tiek mažesnės už Lietuvos vidurkį.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis pastebėjo, kad savivaldybės rankose yra tik dalis svertų, daug ką lemia Vyriausybės politika. Pavyzdys – tarptautinis Kauno oro uostas, į kurį Kauno rajono savivaldybė daug investavo, tačiau, pasikeitus Vyriausybės politikai, siekiamo rezultato nesulaukė. Spartesnę Kauno LEZ plėtrą stabdo neišspręsti žemės klausimai.

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis teigė, kad jo vadovaujamas skyrius stengiasi nevilkinti biurokratinių procedūrų, tačiau darbų apimtys didžiulės, o skyriuje dirba vos 20 žmonių. Nepaisant to, Kauno rajono savivaldybė išduoda beveik tiek pat statybos leidimų, kaip ir Kauno miesto savivaldybė, o detaliųjų planų rengimu ją net lenkia, nors miesto urbanistų pajėgos vos ne tris kartus didesnės.

Anot Kauno mero pirmojo pavaduotojo Petro Mikelionio, investicijoms didelę žalą daro viešuoju interesu besidangstantys asmenys. Jie rašinėja skundus įvairioms institucijoms,  bylinėjasi su investuotojais teismuose. Tokioje situacijoje atsidūrė Pagirių kaime anhidrito kasyklą siekianti eksploatuoti bendrovė „Margasmiltė„. Problemų turi ir Kauno LEZ teritorijoje ketinanti statyti jėgainę „Fortum“, Ringauduose įsikūrusi „Danplast", kitos įmonės.

„Valstybė turėtų aiškiau apibrėžti, kas yra viešasis interesas. Apleisti krūmai ir nieko nedarymas tikrai neatspindi viešojo intereso", - replikavo Ž.Šilėnas.

LLRI vadovas patarė aktyviau reklamuoti rajono privalumus, pažangią mokesčių politiką. „Sukurkite patrauklų šūkį, pavyzdžiui: „Kauno rajonas – Lietuvos mokesčių rojus!", - siūlė Ž.Šilėnas.

„Lankydamasis užsienyje, bendraudamas su ambasadoriais, verslininkais, visada pristatau ir savo rajoną, ir visą Kauno regioną, kuris iš tiesų yra viena geriausių vietų investuoti", - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.